Kasdien vis daugiau žmonių leidžiant vakarus ir savaitgalius prie vandens telkinių, kai kurie paplūdimiai tampa tokie perpildyti, kad tenka ieškotis ramesnių ir atokesnių vietų. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) perspėja, kad Nemuno upės pakrantėse ne visos smėlėtos ir gražios vietos gali būti saugios.
Primena lakųjį smėlį
Kaip skelbiama VVKD pranešime spaudai, jau nuo balandžio mėnesio Nemuno upės vagoje direkcija vykdo nuolatinį vidaus vandens kelio gilinimą ir seklumų šalinimą. Visoje šalyje krentant upių vandens gyliui, Nemune šie darbai vykdomi vis intensyviau ir plečiant vietų geografiją. Tai atliekama siekiant užtikrinti šiemet atgaivintą krovininę laivybą maršrutu Kaunas-Klaipėda-Kaunas.
Vandens kelio tvarkymo metu upės dugne esantis sąnašinis smėlis iškasamas ir išpilamas į specialiai atrinktas pakrančių vietas. Taip suformuojami paupio poilsiautojus viliojantys smėlio paplūdimiai. Tačiau tokios smėlėtos pakrantės gali būti apgaulingos. Upės dugno gruntas į pakrantę pilamas kartu su vandeniu, tad jis yra nesusigulėjęs ir primena lakųjį smėlį.
Jis ypatingas tuo, kad dėl smėlyje esančio didelio kiekio vandens, trintis tarp smėlio dalelių sumažėja, tad jis negali išlaikyti didelio svorio ir žmogus gali įklimpti į jį iki kelių ar daugiau. Toks reiškinys gali išgąsdinti, lipant į krantą ar einant juo, galima kryptelėti ar suklupti. Ypač dėmesingi turėtų būti žvejai ir baidarininkai, norintys išlipti pasivaikščioti tokiuose krantuose.
Prieš išlipant – apžiūrėkite
Gruntas iš upės pilamas gana plačiai, tad tokio lakaus smėlio gylis gali siekti iki 1 metro, tačiau panikuoti, kad įklimpsite giliai, tvirtina direkcija, nereikia – po naujai supiltu smėliu yra kieto grunto pagrindas. Nuspėti, kad smėlis gali būti lakus, galima iš keleto ženklų.
Patariama neiti arti naujų smėlio paplūdimių, jei matote, kad netoliese dirba žemsiurbė arba matėte nesenai ją ten dirbančią. Jei paupio vietoje esate pirmą kartą, patariama atkreipti dėmesį į smėlio juostos būklę. Jei aplinkui yra gana aukšta žolė, paplūdimyje nėra daug žmonių, o smėlio juostoje nesimato jokių augalų, gali būti, kad tai – visai nesenai supilta teritoriją. Tad, pavyzdžiui, lipti iš valties į tokį krantą reikia atsargiai.
Paprastai toks smėlis susiguli ir vanduo iš jo išteka per keletą dienų. Vėliau tokiose smėlėtose pakrantėse galima drąsiai lankytis, jei to nedraudžia įspėjamieji ženklai. Šiuo metu žemsiurbės seklumas šalina ties Skirsnemune ir Raudone. Vėliau jos judės link Veliuonos ir kitas laivybai problematiškas vietas, kur susiformavusios seklumos, trukdančios laivybai.
Dėmesingumo pakrantėse reikia ne tik kur dirba žemsiurbės. Upės vaga ir pakrantės, nurodo VVKD, yra gyvas organizmas – per naktį čia gali atsirasti įdubų, įgriuvų ar klampaus dumblo sąnašų, ypač dėl sausrų senkant upės vagai.
Prašo negąsdinti perinčių paukščių
Šiemet Nemuno vagoje yra pilamos ir dirbtinės smėlio salos, skirtos mažųjų upinių žuvėdrų perimvietėms. Jos jau yra supiltos ties Vilkija, Skirsnemune. Šiuos darbus VVKD vykdys iki rudens Nemuno upės ruožuose priskirtuose „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.
Žmonių prašoma nesiartinti ne tik prie naujai supiltų salų, bet ir prie jau susigulėjusių smėlio juostų – jose jau įsikūrusios upinių žuvėdrų šeimos. Jų lizdai yra maži ir gana nepastebimi, o kiaušiniai dengti maskuojančiu žvyro raštu, tad žvyro ir smėlio fone juos pastebėti labai sunku bei lengva sumindžioti.
