XVI Kauno miestas susiduria su visą Europą apėmusią manija – raganų medžiokle. Lietuvoje pirmosios tokio tipo bylos susijusios su žolininkyste, augalinių preparatų naudojimu gydymo tikslais. Vėliau atsiranda ir sunkesnė ”raganavimo forma” – demoniškoji raganystė, kuri pasižymi raganos gebėjimu skraidyti ir bendravimu su demonais.
Yra išlikusių žinių, teigiančių jog raganavimu apkaltintos moterys buvo kalinamos miesto Rotušės kalėjime (gatvelė tarp upės ir Rotušės buvo vadinama ”Kalėjimo gatve”). Nors raganų medžioklė Kaune nebuvo masinis reiškinys, tačiau archyvuose sukauptos kelios dešimtys bylų nagrinėjančios tokio tipo nusikaltimus. Keletas pavyzdžių:
1552 metais moteriškė Barbara kaltinama siekusi nužudyti savo šeimininką. Po jo patalu ji padėjo plaukų, žemių ir plunksnų juos užkeikdama, kad jis numirtų. Iki tolimesnio šios bylos nagrinėjimo kaltinamoji uždaryta į kalėjimą.
1563 metais suimta kaunietė Kotryna. Ji kaltinama, jog vaikštinėdama po miestą siūlė ir pardavinėjo žmonėms kažkokias žoleles. Maža to, ji dar teigusi, jog šiomis žolelėmis išgydė žinomus kauniečius: pirklį Knebelį ir pirklių Kasparo, Mejerio ir Liubnerio žmonas. Vėliau prisipažino, jog gydyti ją išmokė pats velnias. Kaltinamoji uždaryta į kalėjimą ir laukia sunkaus nuosprendžio.
Dažniausia, visgi, raganavimu buvo kaltinamos žemą socialinį sluoksnį turinčios moterys. Atsitikdavo, kad myriop būdavo pasiunčiamos net kelių kartų tos pačios giminėms moteriškoji linija.
