Prestižinėse Kauno kapinėse užvirė tikras karas dėl kapų. Prosenelio kapą Kaune aplankiusi šeima negalėjo patikėti savo akimis – jų kape palaidotas svetimas žmogus, skelbiama Init vaizdo reportaže.
Šeima įrodinėja, kad kapas jų, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikia. Per tą laiką tame pačiame kape palaidotą kitą žmogų teko išsikasti. Kauniečių šeima tikina, kad būtent čia 1946-aisiais metais buvo palaidotas jų prosenelis Vladas Ramašauskas.
Kapas, anot jų, buvo dažnokai lankomas ir prižiūrimas, tačiau praėjusių metų pabaigoje šeima apstulbo – kapavietėje pamatė šviežiai supiltą naują kapą. Paaiškėjo, kad čia neseniai palaidota moteris. Šeima puolė įrodinėti, kad kapas jų, tačiau tai liudijančių dokumentų neturėjo. Tiesa, kapo registracija buvo padaryta tik prieš šešerius metus.
„2013-aisiais metais tas kapas buvo vėl įregistruotas. Ir amžiną atilsį Antanas Piniauskas įrašė į knygą mūsų su pussesere akivaizdoje. (…)“, – kalbėjo už kapą kovojanti Ingrida.
Moters, kuri neseniai buvo palaidota šiame kape, artimieji po karštų ginčų nusprendė susitaikyti. Jie pripažino, kad palaidojo galbūt ne savo kape: išsikasė palaikus ir perlaidojo juos kitur. Įrodymų, kad kapas priklauso jiems, šeima taip pat neturi. Tačiau kapinių priežiūros bendrovė jiems suteikė galimybę laidoti, nes esą buvo pažadėta ginčo atveju prisiimti atsakomybę.
„Jie tiesiog prisiėmė visą teisinę atsakomybę. Visa tai įrašė į prašymą savo ranką, kad būtent palaidotas toks asmuo. Visas atsiradusias moralines ir materialines žalas įsipareigojo padengti“, – televizijai sakė kapinių direktorius Ričardas Čėsna.
Prasidėjus kovai dėl kapo aiškėja, kad prieš septyniasdešimt metų galbūt čia palaidoto Vlado registracijos nėra, tačiau prieš šešerius metus kapas įregistruotas naujai. Kuo buvo vadovautasi, nežinia.
„Tris kartus yra užregistruotas mažiausiai. Mums kapinių vadovė pasakė, kad amžina atilsį Antanas P., ilgametis kapinių vadovas, nerado ilgus metus archyve knygų. Tai, manau, kad reikėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kažkaip užregistruoti“, – kalbėjo už kapą kovojanti Ingrida.
„Tokio asmens Petrašiūnų kapinėse, mūsų duomenų bazėje, nėra“, – lakoniškai rėžė kapinių direktorius R. Čėsna. Kapo konflikto finalas labai netikėtas. Kadangi abi pusės neįrodė turinčios teisę laidoti šiame kape, kapavietė taps niekieno. Savivaldybė pateiks tokį statusą sudarytai komisijai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
