Seimo nariai metus pradėjo nuo naujų pančių žiniasklaidai – pagal naujas, sausio 2 dieną registruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“. Tokia formuluotė kelia klausimą, ar priėmus minėtas pataisas žiniasklaida galės kritikuoti valdžią.
Seimo nariai Vytautas Kernagis, Ramūnas Karbauskis, Stasys Tumėnas, Raminta Popovienė ir Ona Valiukevičiūtė registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą. Pagal naująsias pataisas šis punktas skambėtų taip:
„Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.
Ekspertas: tai nepriimtina demokratinėje valstybėje
Vilniaus universiteto (VU) Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas Deimantas Jastramskis paaiškino, kad šis įstatymo projektas iš viso atsirado todėl, kad metų pabaigoje, lapkritį, yra atnaujinta Audovizualinės žiniasklaidos direktyva. Tai yra Europos Sąjungos teisės aktas, kurį šalims narėms būtina įgyvendinti, todėl Lietuvos radijo ir televizijos komisija inicijavo jos normų perkėlimą į Lietuvos įstatymus.
„Ir čia yra kai kurie dalykai padaryti. Bet kaip ir dažnai būna pas mus, Lietuvos politikoje, tam tikri politikai, šiuo atveju yra penketukas, kuris reprezentuoja įvairias politines jėgas – čia yra ir „valstiečių“ lyderis, ir konservatorius, ir socialdemokratė ir „tvarkietė“ – jie tuo pačiu pasinaudoja ir interpretuoja kitus dalykus, kur visai europinė direktyva nesiūlo nei keisti, nei taisyti“, – komentavo D. Jastramskis.
Žurnalistikos instituto direktorius įstatymo projekte įžvelgė intencijų įvesti sąvokas, kurios būtų neaiškiai traktuojamos, ir kurias būtų galima taikyti „pagal tam tikrą supratimą“.
„Ten yra tokie dalykai kaip „nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis“, čia taip pat siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, kas tai nustatys? Čia yra subjektyvizmai, interpretacijos, kurių teisės aktuose neturėtų būti. Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje. (…) Tai yra liūdna, bet nėra nauja, kad tai daroma bandant dangstytis ES direktyva“, – sakė D. Jastramskis.
Pataisas sukritikavo ir Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė. Anot jos, 19 punkto praplėtimas kelia nerimą ir neturi nieko bendro su ES direktyvomis.
„19 straipsnio praplėtimas nieko bendro neturi su audiovizualinės direktyvos nuostatų perkėlimu į įstatymą. Tai punktas, kuris absoliučiai atitiko Konstitucijos normas, kuriame buvo parašyta, kad negalima griauti valstybinės santvarkos, prieš savo valstybę agituoti. Dabar jis praplečiamas labai stipriai, kad būtų apsaugotos nuo bet kokios kritikos valstybės institucijas. Šitas punktas kelia didelį nerimą, nes žurnalistai savo darbu ir turi kritikuoti vadžią, institucijų darbą tam, kad jos būtų priverstos pasitempti ir ištaisyti savo klaidas“, – DELFI sakė ji.
Anot A. Žilinskienės, toks punktas rodo, jog valstybės institucijos nori apsisaugoti nuo bet kokios žiniasklaidos kritikos.
„Kitas svarbus dalykas, kad tai yra praplėstas punktas, už kurio pažeidimą galima gauti rimtą profesinį pažeidimą, o jį gavus tu nebegali gauti lėšų iš valstybės fondų (…). Lygiai taip pat planuojama, kad jeigu turėsi rimtus pažeidimus, tai nebegalėsi gauti Registrų centro duomenų pagal tas siūlytas įstatymo pataisas. Būtent yra plečiamas tas punktas, kuris užtraukia griežčiausią bausmę žiniasklaidai. Taip neturėtų būti““, – įsitikinusi A. Žilinskienė.
Ginasi nieko naujo neprigalvoję
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neigia, kad į įstatymo projekto formuluotę pridėjo daugiau dalykų negu reikalauja ES direktyva arba jau egzistuoja nacionalinėje teisėje.
„Jūs to eksperto dar kartą paklauskite, nes ten nėra nei vieno dalyko įrašyto, kuris neegzistuoja pas mus teisėje arba atitinkamai nėra direktyvoje. Visos formuluotės yra paimtos iš Valstybės saugumo koncepcijos. Mes neturime dėl ko aiškintis, šito vietoje nieko nėra sukurta mūsų komiteto, visa tai yra mūsų teisėje, ir visa tai yra Europos direktyvos perkėlimas“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis pyktelėjo dėl klausimo apie bandymą varžyti žiniasklaidos galimybes kritikuoti valdžią.
„Apie ką jūs šnekate? Tai yra ES direktyva, pasiimkite ją ir paskaitykite, mes perkeliame jos dalį, kuri liečia rinkimus, kad, jeigu būtų mūsų atžvilgiu panaudotas šmeižtas per rinkimus, būtų galima į tai reaguoti. Būtų galima reaguoti tik tuo atveju, jeigu šito šmeižto skleidėjas yra įregistruotas ES šalyje. Šitame įstatymo projekte nereikia ieškoti jokių naujų suvaržymų. Čia ne mes sugalvojome, tai yra ES direktyva ir Nacionalinio saugumo strategijoje parašytos formuluotės“, – sakė R. Karbauskis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
