Nuo kitų metų rugsėjo 1-osios Europos Sąjungos šalyse uždraudžiama naudotis halogeninėmis lemputėmis. Jų vietą turėtų pakeisti LED lemputės, o apie šią permainą Europos Parlamentas pirmą kartą paskelbė dar 2009 metais.
Tuomet sprendime dėl nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimų Europos Parlamentas ir ES Taryba skelbė, kad iki 2016-ųjų metų bus palaipsniui nutraukiamas halogeninių lempučių naudojimas. Tačiau po to vartotojams buvo duotas dar dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kuris baigėsi šiemet.
Šie pokyčiai, anot Europos Parlamento Biuro Lietuvoje, iš esmės galioja standartinėms nekryptinėms buitinėms lempoms. Taip pat minėtuoju reglamentu nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų būti taikomi specialios paskirties lempoms, kurios yra pirmiausia sukurtos naudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, šviesoforų, terariumų apšvietimo ar buitinių elektros prietaisų lempoms, kurių atitinkama paskirtis yra aiškiai nurodyta pridedamoje informacijoje apie gaminį.
Europos Komisijos ekspertai teigia, kad perėjimas nuo halogeninių lempučių prie LED padės gyventojams sutaupyti pinigų bei kartu prisidės prie aplinkos tausojimo.
Europos Komisijos Klimato kaitos ir energetikos atstovė Ana-Kaisa Itkonen tikino, kad perėjimas prie LED lempučių iki 2025 metų padės „sutaupyti“ 15,2 mln. tonų anglies dioksido išmetimų į aplinką, o tai prilygtų maždaug 2 mln. gyventojų išmetamų teršalų kiekiui per metus.
DELFI nusprendė pasidomėti, kuo halogeninės lemputės skiriasi nuo LED ir kiek būtų galima sutaupyti atnaujinus apšvietimą namuose.
Halogeninės lemputės pakeitė kaitrines
Halogeninė lemputė, anot Kauno Technologijos universiteto (KTU) Elektronikos inžinerijos katedros Elektros ir elektronikos fakulteto doc. dr. Dariaus Kybarto, iš principo yra ta pati kaitrinė lemputė, kokios buvo naudojamos daugiau kaip 130 metų. Tačiau paprastų kaitrinių lempučių buvo atsisakyta dėl jų neekonomiškumo.
Tik 2,5 proc. kaitrinių lempučių suvartojamos energijos buvo paverčiama matoma šviesa, tačiau likusioji dalis (97,5 proc.) virsdavo infraraudonuoju spinduliavimu – šiluma. Kaitrinės lemputės tarnaudavo apie 1200–2500 valandų.
Pasak doc. dr. D. Kybarto, norint sutaupyti daugiau energijos buvo pereita prie halogeninių lempučių. Jų efektyvumas kiek didesnis – apie 3,5 proc. Tai reiškia, kad halogeninės lemputės buvo bent trečdaliu „šviesesnės” nei kaitrinės lemputės. Tačiau halogeninės lemputės turi ir trūkumų, tokių kaip ultravioletinis spinduliavimas, santykinai mažas energetinis efektyvumas ir didelė lemputės temperatūra.
„Halogeninės lemputės tarnavimo laikas siekia 2500–5000 valandų, tai reiškia, jog ištisai degdama, ji perdegs po trijų mėnesių ar pusmečio. Kasdien ją naudojant po 8 valandas, lemputės tarnavimo trukmė turėtų siekti apie metus ar du. Labiausiai halogeninių lempučių amžių trumpina dažnas junginėjimas”, – sako doc. dr. D. Kybartas.
Kuo pranašesnės LED lemputės?
Tuo tarpu LED lemputės efektyvumas, pasak pašnekovo, yra apie 70–80 proc., todėl galima sutaupyti daugiau energijos. Teoriškai, LED lempučių tarnavimo laikas yra 30–50 tūkst. valandų. „Todėl 4–5 vatų LED lemputė turėtų šviesti taip pat ar net geriau nei 500 vatų halogeninė lemputė. Tačiau paprasčiausi buitiniai bandymai rodo, kad sujungus į gretimus šviestuvus LED ir halogenines lemputes iš panašios kainų kategorijos, bendro apšvietimo prasme laimi halogeninė.
Vis dėlto, kuomet reikalingas koncentruotas apšvietimas, LED lemputės gali labiau koncentruoti šviesą ir, pavyzdžiui, staliniame šveistuve jos bus patogesnės. Tačiau čia kalbu apie paprasčiausias, pigiausias LED lemputes”, – teigė doc. dr. D. Kybartas.
Anot pašnekovo, didžiausias LED lempučių priešas – karštis, išsiskiriantis puslaidininkyje. Taip pat kaip vienas iš LED lempučių trūkumų gali būti ir nenatūralus apšvietos spektras, kuomet LED šviesoje kai kurios spalvos atrodo kitaip nei dienos šviesoje.
Praktikoje pigios LED lemputės tarnauja 5000–8000 valandų, nes ne iki gali išspręstos jų aušinimo problemos, taip pat kyla gedimų jų elektronikoje.
„Praktiškai kiekvienos lemputės cokolyje yra paslėptas jų maitinimo šaltinis. Todėl ten, kur reikia gero apšvietimo, naudojamos ne LED lemputės, bet specialūs LED šviestuvai. Jų elektroniniai maitinimo šaltiniai yra tobulesni, patys šviestukai – geriau aušinami. Naudojant tokius šviestuvus galima priartėti prie teorinių LED lempučių veikimo trukmių ir ekonomijos”, – patikino doc. dr. D. Kybartas.
Pašnekovas taipogi nurodė, kad LED lemputės yra atsparesnės smūgiams, jas rečiau reikia keisti, o ir prilietus tokią lemputę nekyla pavojus nusideginti, nes jos taip neįkaista: „LED lemputės lenkia halogenines, jos ekonomiškesnės, mažesnės, turi neribotą skaičių įjungimų ir išjungimų, kuomet halogeninės dažniausiai perdega įjungimo metu.”
Ar halogeninės lemputės prisideda prie klimato kaitos?
Pasak doc. dr. D. Kybarto, halogeninių lempučių naudojimas gali turėti įtakos klimato atšilimui. Visgi, pašnekovas nurodo, kad šiltnamio efektą labiausiai sukelia sunkioji pramonė, pastatų šildymas, automobiliai, intensyvi gyvulininkystė ir masyvus miškų kirtimas.
„Apšvietimas šiame procese sudaro palyginti nedidelę dalį. Pačių halogeninių lempučių gamyba yra palyginti pigi ir paprasta. LED lemputės gamyba yra daug sudėtingesnis ir daugiau energijos vartojantis procesas. Tačiau įvertinus, kad viena gera LED lemputė tarnauja tiek pat, kiek 5–10 halogeninių lempučių, energijos taupymo efektą buityje galime pajusti.
Manau, tai ir buvo pagrindinė ES intencija uždraudžiant halogenines ir skatinant naudoti LED lemputes. Energetinis nepriklausomumas, bent jau apšviečiant namus, yra gerokai didesnis, kai naudojamos LED lemputės”, – teigia pašnekovas.
Kalbėdamas apie atliekų perdirbimo aspektą, doc. dr. D. Kybartas nurodė, jog visas lemputes reikia perdirbti. Halogeninės lemputės sudarytos iš plastiko, plieno, stiklo, volframo ir bromo dujų, todėl jų atskyrimo procesas yra paprastas.
„LED lemputėse naudojami retieji metalai – indis, galis, arsenas, taip pat fosforas, tie patys stiklas, geležis ir plastikas, o taip pat daugybė įvairių metalų maitinimo šaltinyje. Todėl LED lemputės perdirbimas yra sudėtingesnis”, – pasakoja doc. dr. D. Kybartas.
Kiek gali sutaupyti viena LED lemputė?
Pašnekovas nurodo, kad net internete yra daug paprastų skaičiavimų, įrodančių LED lempučių ekonominį efektyvumą. „Skaičiavimai rodo, kad per 50 tūkst. valandų viena LED lemputė gali sutaupyti apie 200–250 eurų.
Naudojant LED lemputę po 8 valandas per parą toks valandų skaičius sudarytų apie 16 metų. Bet net jei lemputė tiek ir netarnaus, vis tiek ekonominis efektas bus juntamas”, – teigė doc. dr. D. Kybartas.
Europos Komisijos ekspertai teigia, kad perėjimas prie LED lempučių vartotojams turėtų leisti sutaupyti apie 115 eurų per vienos lemputės gyvavimo ciklą.
Kitas ekonominis LED lempučių aspektas – pramonė skatinama inovacijoms. Uždraudus halogenines lemputes, anot pašnekovo, LED lempučių pramonė bus šiek tiek dotuojama, galės susikoncentruoti į lempučių kokybę, o ne stengtis jų kainą sumažinti iki halogeninių lygio.
Tai pat, doc. dr. D. Kybartas pastebi, kad geros LED lemputės kainuoja iki 5–10 kartų brangiau nei halogeninės, tačiau LED lempučių kaina yra linkusi mažėti, tuo tarpu halogeninės jau pasiekė savo savikainos mažiausią tašką.
Vis dėlto doc. dr. D. Kybartas patikino, kad yra sričių, kuriose įprastos kaitrinės halogeninės lemputės dar ilgai bus nepakeičiamos: „Tai įvairi speciali technika: kino projektoriai, scenų, parodų apšvietimas, kur reikia ypač didelio intensyvumo šviesos, o LED technologija kol kas tokių pajėgumų dar nėra pasiekusi.”
Halogeninės lemputės toliau galės būti diegiamos įvairiuose prietaisuose, pavyzdžiui, orkaitėse, o parduotuvės galės išsiparduoti visas halogeninių lempučių atsargas. Beje, kaip anksčiau buvo rašoma theguardian.com, halogeninių lempučių jau atsisakė Kalifornijos valstija JAV ir Australija.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
