Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų 9 proc. sumažinti savo poveikį klimato kaitai. Aplinkos ministro patarėja Gintarė Krušnienė sako, kad tai didžiulis iššūkis, kurio nepasiekus tektų per dešimtmetį sumokėti iki 250 mln. eurų.
Apie tai ji įspėjo antradienį Vilniuje vykusioje žurnalo „Valstybė“ Lietuvos susisiekimo konferencijoje.
„Esame Europos Sąjungos narė ir turime įsipareigojimus. Europa siekia nepriklausomybės nuo iškastinio kuro iki 2050 metų. Yra etapais sudėlioti tikslai – 2030 metais Europa siekia 40 proc. sumažinti poveikį klimato kaitai, o tai iš esmės reiškia sumažinti iškastinio kuro vartojimą.
Lietuvos BVP vienam gyventojui yra mažesnis, todėl turime kuklesnį tikslą, t.y. 9 proc. sumažinimas iki 2030 metų.
Kas yra svarbu ir ko nėra buvę iki šiol – kad tikslų nepasiekimas kainuos iš fiskalinio biudžeto. Čia yra dilema ir iššūkis. Iki šiol transporto išmetimai Lietuvoje tik auga, o iki 2030 metų mes turime ne tik sustoti augti, bet pradėti mažėjimo tendenciją“, – sakė ji.
G. Krušnienės teigimu, dabartiniai Aplinkos ministerijos skaičiavimai rodo, kad iki šiol priimtų sprendimų tikslui pasiekti nepakanka. Dėl to ji pabrėžė, jog ypač svarbu, kaip ateityje vystysis šalies miestai.
„Lietuvoje miestuose gyvena 67–70 proc. žmonių, jų dalis tik didėja. Jei kalbame apie taršos mažinimą nacionaliniu lygiu, tai kur juda Vilnius, Kaunas, Klaipėda, iš esmės labai stipriai jaučiasi visos šalies lygiu“, – sakė ji.
Priešrinkiminė diskusija
Apie tai, kokių sprendimų reikėtų Vilniui konferencijoje diskutavo kitų metų sostinės mero rinkimuose dalyvausiantis Dainius Kreivys, dar nepasiskelbęs Artūras Zuokas ir iš rinkimų jau pasitraukęs Antanas Guoga.
„Vilnius turi būti patogus, sveikas ir išmanus, tai – trys pagrindiniai dalykai. Šiai dienai turime didžiulius srautus į miestą, kurie vakare grįžta į miegamuosius rajonus. Tų dalykų turi nebūti. Jei pažiūrėtume Europoje, tai kiekvienas rajonas turi savo centrą, su savo mokyklomis, savo parkais, kitais dalykais.
Turime puikų aplinkkelį, turime tą daugiacentriškumą vystyti. Manau, kiekvienas rajonas turėtų turėti ir savo darbo vietas. Gyvenimas galėtų vykti ne tik centre – taip būtų galima iš dalies išspręsti dabartinius piko valandų kamščių klausimus“, – dėstė D. Kreivys.
Konservatorius aiškino, kad vienas sprendimų galėtų būti tramvajus.
„Tramvajus puikiai tiktų ir su paspirtukų konceptu, nes išlipęs iš tramvajaus gali pasiimti paspirtuką, pasiekti savo biurą ar darbo vietą. Ta bendra integracinė sistema būtų puiki.
Dar galima kalbėti apie sensorinį miestą. 2014 metais Barselona pradėjo diegti šiuos sprendimus ir yra nuvažiavusi toli. Ten realiuoju laiku vyksta eismo sistema, šiukšliadėžių užpildymas, laisvų vietų parkavimui stebėsena, apšvietimas ir dar daug kitų dalykų“, – sakė D. Kreivys.
Iš rinkimų pasitraukęs A. Guoga pasakojo, kad pagrindinė jo vizija buvo sveikas ir ekologiškas miestas.
„Turėtume tikslą per 20 metų tapti pačiu švariausiu miestu pasaulyje, tam naudoti inovatyvias technologijas, kas nėra pigu. Tai nebūtų pigus miestas, tai būtų brangus miestas.
Reiktų leisti be galo daug startuolių, būtent, kad atsirastų Neryje lašišos. Tokie paprasti tikri dalykai, kurie žmogui parodytų, kas tikrai padaryta. Linkėčiau merui bent kažką padaryti, nes dabar Vilniuje nėra ambicijos. Pagrindinė ambicija – kad gatvės būtų tvarkomos. Bet mes esame klestėjimo amžiuje, kiek yra pinigų dabar, koks yra biudžetas – niekada tokio nebuvo“, – dėstė europarlamentaras.
Šiuo metu Vilniaus miesto opozicijoje dirbantis A. Zuokas sakė, kad Vilniuje yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti visai nesunkiai, bet jie turėtų pakankamai didelį poveikį.
„Pirmiausia, miesto reguliavimo sistema – Vilnius turi gerą sistemą, vieną pažangesnių Europoje, tik ji įdiegta 2007 metais, vadinasi „Siemens“. Ją galima atnaujinti, modifikuoti programinę įrangą. Vilnius šiandien dar naudoja 3 versiją, kiti taiko 7 ar net 8 versiją, o pati naujausia versija – kur valdymo algoritmą kuria dirbtinis intelektas. Kitur – nieko nedarant, tik geriau, efektyviau ir greičiau valdant transporto srautus, galima tų pačių gatvių pralaidumą padidinti iki 20 proc.“, – pasakojo buvęs meras.
„Kitas svarbus dalykas – dalijimosi ekonomika. Automobilių – „CityBee“, „Spark“, gal atsiras kitų, dar „uberizacija“ – „Taxify“ ir kiti. Būtent pavėžėjimo paslaugos gali keisti viešąjį transportą. Manoma, kad jos iki 20 proc. gali sumažinti tradicinio viešojo transporto. Būtų galima leisti minėtiems automobiliams važinėti A juostomis, tada būtų daugiau naudotojų, tai skatintų.
Pagaliau gal baigtųsi karas, nes dabar dažnai sakoma, kad reikia kariauti su asmeniniu automobiliu. Dalinimosi ekonomikos pavyzdžiai leidžia į automobilį žiūrėti ne kaip į priešą, bet vertinti jo panaudojimo efektyvumą“, – sakė A. Zuokas.
Jis taip pat paminėjo, kad būtų galima unifikuoti automobilių parkavimo sistemą.
„Kada visas miestas turi programėlę, kurioje būtų apjungti tiek viešieji, tiek privatūs parkavimai. Būtų galima rezervuoti vietą ten, kur planuojate nuvažiuoti. Atvažiavus, nereiktų ieškoti, sukti ratus 20 minučių“, – aiškino jis.
A. Zuokas, kaip ir D. Kreivys, pritarė tramvajaus idėjai. „Vilnius jam pilnai pasiruošęs. Pirma linija – Santariškės, Kalvarijų gatvė, Geležinkelio stotis. Skelbti konkursą būtų galima nors ir rytoj. Priminsiu, kad 2015 metais buvome siuntę kvietimus pateikti komentarus į konkurso sąlygas“, – konferencijoje dėstė A. Zuokas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
