Kažkada šioje vietoje skambėjo deklamuojamos eilės – gal iš čia ir skambus pavadinimas – o dabar eilėraščius mena seniai neuždengtas aukuras ir seniai iškeliavusios poetės namas.
Lakštingalų slėnis – tai unikalus gamtos užkaboris Kauno marių regioniniame parke, šalia kurio Palemone 1937 m. įsikūrė viena žymiausių praėjusio amžiaus lietuvių poečių Salomėja Nėris. Jos name jau daugiau nei pusę amžiau veikia memorialinis muziejus.
O šalia plytintis slėnis, šiuo metu nusidažęs nuostabiomis rudens spalvomis, 1965 m. tapo „Poezijos pavasario“ festivalio įsčiomis. Literatūros šventė kasmet čia vyko net tris dešimtmečius, o jos laurus skynė tokie poezijos korifėjai kaip Paulius Širvys, Antanas Miškinis, Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis, Bernardas Brazdžionis ir daug kitų.
Per pirmąjį festivalį slėnyje išdygo aukuras, kuriame kasmet būdavo suliepsnodavo kūrybos laisvės ugnis, pasodintas ąžuoliukas, dabar – jau platus išsikerojęs ąžuolas. Visgi poezijos aukuras nedega jau daugiau kaip 20 metų – 1995 m. šventė perkelta į Maironio lietuvių literatūros muziejų Kauno Senamiestyje, mat publika pabrangus kurui tiesiog nebegalėjo sau leisti atvažiuoti į Palemoną.
Daugybę literatūros mėgėjų, užimdavusių kiekvieną žolės lopinėlį, suplaukdavusių net jachtomis, priglausdavęs Lakštingalų slėnis jau ilgokai aptilęs, tačiau pro margus lapus apžvelgus marias ir įkvėpus paauksuota drėgme kvepiančio oro galima įsivaizduoti čia sklandžiusį įkvėpimą ir klegėjusias poezijos šventes.
Be to, nuo slėnio marių krantu paėjėjus į pietus, prieisite Vieškūnų piliakalnį, palemoniškių dar vadinamą Šuneliškių. Vienas geriausiai Lietuvoje išsilaikiusių piliakalnių atrastas 1992 m.
