Žvarbiems vėjo gūsiams lauke košiant kauniečių paltų skvernus, namuose temperatūra irgi pamažu krenta. Į miestą atklydus vėsesniems rudeniškiems orams, norom nenorom tenka pagalvoti apie šildymo sezono pradžią. „Kas vyksta Kaune“ aiškinosi, kada radiatoriai ims kaisti ir kiek Kauno gyventojams gali tekti mokėti už centralizuotai tiekiamą šilumą.
Įprastai pradeda įpusėjus rudeniui
Šiluma kauniečių namuose besirūpinančios savivaldybės įmonės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad centralizuoto šildymo sezonas oficialiai pradedamas išpildžius vieną sąlygą – tris paras iš eilės vidutinė temperatūra lauke turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.
Dažniausiai toks rodiklis pasiekiamas ir šildymo sezono pradžia skelbiama apie spalio vidurį. Pernai vyravus itin šaltiems orams, šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas kiek anksčiau – spalio 4 dieną. Šiemet labai didelės vėsos dar nenusimato – nors vis krapnos lietus, ateinančias dvi savaites temperatūra naktimis sieks 2-11 laipsnių, dienomis įšils iki 9-17 laipsnių.
Nusprendę, kad jų namuose pernelyg vėsu ir reikia pradėti šildyti būstą, kauniečiai, kaip aiškino Ū. Staselka, tai gali padaryti ir dabar – vartotojai šildymą pastatuose įsijungia savo nuožiūra.
„Jeigu dauguma gyventojų sutaria, kad pats laikas radiatoriams pradėti kaisti, reikia kreiptis į namo administratorių, sistemų prižiūrėtoją, ir šis organizuoja veiksmus. Jei tai bendrija, veiksmų imasi bendrijos pirmininkas. O fiziškai, tai iš esmės šilumos punkte tereikia atsukti kelias sklendes“, – teigė „Kauno energijos“ atstovas.
Žino tik spalio kainą
Šilumos kaina, anot pašnekovo, kinta kiekvieną mėnesį. „Pasakyti, kokia ji bus konkretų ateinančio šildymo sezono mėnesį, neįmanoma. Tiesiog vykdome teisės aktus, o juose parašyta, kad šilumos kaina nustatoma kiekvieną mėnesį atskirai. Šiuo metu žinome, kiek „Kauno energijos“ tiekiama šiluma kauniečiams kainuos spalį – nuo pirmos mėnesio dienos ji sieks 4,25 ct/kWh be PVM, su 9 proc. PVM – 4,74 ct/kWh“, – kalbėjo Ū. Staselka.
Tiesa, kaip rugsėjo antroje pusėje nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl bendrovės papildomai gautų 14,6 mln. eurų pajamų, ateinančius ketverius metus šilumos kaina grąžinant minėtas pajamas vartotojams Kaune vidutiniškai bus 8 proc. mažesnė.
„Šildymas dėl šio faktoriaus jau ir dabar pigesnis, savo iniciatyva vykdome grąžinimą, po to savivaldybė dar ir patvirtins tai, ką pasakė Kainų komisija. Visgi norime pabrėžti, kad šilumos kaina išties bus 8 proc. mažesnė negu galėtų būti, bet galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina priklauso nuo biokuro ir perkamos šilumos kainų pokyčių“, – pažymėjo Ū. Staselka.
Nepaisant lengvatos, galima tikėtis brangimo
Jeigu biokuras ir toliau brangs, o, Ū. Staselkos manymu, taip ir bus, tai brangs ir „Kauno energijos“ perkamas biokuras, iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkama šiluma, mat jie gamina šilumą iš tų pačių žaliavų. Tokiu atveju normalu, kad šilumos kaina vartotojui bendrai paėmus gali padidėti nepaisant to, kad ketverius metus į priekį nuo jos visuomet bus atimama vidutiniškai 8 proc.
Ir iš tikro, įspėjančius Ū. Staselkos žodžius jau galima patvirtinti palyginus 2017-ųjų ir 2018-ųjų tik spalio šilumos kainas. Praėjusiais metais buvo nustatytas 4,63 ct/kWh mokestis su PVM, o šiemet, kaip minėta, kaina sieks 4,74 ct/kWh.
„Maždaug nuo rugsėjo iki vasario mėnesio šilumos kaina visada didėja, nes rudenį visuomet brangsta kuras – taip buvo nuo Adomo ir Ievos laikų. Apytiksliai nuo vasario iki rugpjūčio-rugsėjo, mažėjant paklausai, kuro kaina krenta ir natūralu, kad šiluma būna pigesnė“, – šilumos rinkos dinamiką nusakė „Kauno energijos“ atstovas.
Pasiruošimas rekordiškai aukštas
Beje, rugsėjo 21 d. „Kauno energijos“ portale paskelbtame pranešime nurodyta, kad Kaune ir Jurbarke, kuriems „Kauno energija“ tiekia šilumą, sezonui parengta daugiau nei 67 proc. pastatų. Bendrovės Kontrolės skyriaus vadovas Tomas Janušas sakė, kad tai – iki šiol geriausias rezultatas nuo tada, kai už parengties aktus tapo atsakingi pastatų savininkai ar administratoriai. Anksčiau iki šio laiko esą būdavo parengiama tik apie 20 proc. pastatų.
T. Janušas pranešime tvirtina, kad geras pasiruošimas sezonui – intensyvaus darbo su prižiūrėtojais rezultatas. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai pastatų šilumos įrenginiai nebūdavo parengti šildymo sezonui net ir jam prasidėjus. Apie tokius atvejus, Kontrolės skyriaus vadovo teigimu, tekdavo pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri, savo ruožtu, taikydavo sankcijas.
Ū. Staselka „Kas vyksta Kaune“ pridūrė, kad šiandien šildymo sezonui parengtų namų procentas turėtų būti net didesnis. „Kauno energija“ pati šilumos punktų netikrina, tačiau bendrovei apie pasiruošimą šildymo sezonui praneša namo inžinerinių tinklų prižiūrėtojai. Jeigu prižiūrėtojas nepranešė, vadinasi, šilumos punktas dar neparengtas. Visų administratorių atsakomybė parengti punktą ir apie tai pranešti „Kauno energijai“ iki šildymo sezono pradžios“, – dėstė įmonės atstovas.
Pagal nustatytą tvarką, nesant užpildyto ir pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, laikoma, kad pastato šilumos punkto įrenginiai sezonui neparengti ir šilumos į pastatą tiekti negalima.
