Skaičiuojama, kad sekmadienį, rugsėjo 23-iąją, Kaune viešėjusį popiežių Pranciškų pasitiko šimtas tūkstančių žmonių. Į Mišias susirinkusi minia galėjo pastebėti ir vieną itin išpuoselėtą vietą Santakos parke.
Šiam vizitui kauniečiai ruošėsi iš anksto – buvo tvarkomas Santakos parkas, kuriame vyko popiežiaus vizito kulminacija tituluotos Mišios. Tiesa, tvarkė ne tik savivaldybė, bet ir pagonišką aukurą čia prižiūrintys asmenys.
Antradienį, iki popiežiaus vizito likus vos kelioms dienoms, aukuras, papuoštas žodžiais „Dievams ir deivėms“, buvo užpiltas nauja skalda. DELFI šaltinių žiniomis, aukuro tvarkymo darbai prieš pat popiežiaus vizitą nėra atsitiktinumas, nors darbų iniciatorius Rimas Pakeris-Pakerys teigia, kad aukuro atnaujinimo darbų ėmėsi todėl, kad aplink vyksta parko tvarkymo darbai, tad esą buvo puiki proga ir tiesiog sutapimas.
Aukuro paskirtis buvo ne religinė
R. Pakerio teigimu, aukuras šioje vietoje iškilo maždaug 1960 metais, o maždaug nuo 1990 metų šioje vietoje vyksta apeigos. Tiesa, pirminė aukuro paskirtis buvo visiškai nesusijusi su tikėjimu. Dar sovietiniais laikais iškilęs aukuras, anot R. Pakerio, buvo skirtas sportinėms žaidynėms, olimpinei ugniai įžiebti.
Beje, pasidomėjus, ar šis statinys yra legalus, R. Pakeris-Pakerys tikino, kad aukuras nėra įteisintas, tačiau ir nemato tam reikalo. „Mes viską norime įteisinti, kad kažkas kažkam priklausytų, – teigė R. Pakeris-Pakerys. – Bet man gražiausia, kad jis visiems priklauso ir yra mūsų visų. Gal tai ir yra labai gražu, nes kai kažkam suskirstai, tai prasideda toks „čia mano, čia ne tavo“. Nors iš tikrųjų ta žemė mūsų visa ir už kiekvieną trupinėlį turėtume būti atsakingi. Kai pradeda skirstyti, prasideda nebe tauta, nes kai tau tą, man aną, tai tada tauta, o tvorom…“
R. Pakeris vardijo, kad prie šio aukuro tradiciškai švenčiami lygiadieniai, Ilgės, net rengiamos vestuvės. Tiesa, R. Pakeris šias apeigas vadina ne pagoniškomis, o prigimtinėmis. „Prigimtinės, galima gal ir kaip pagoniškas, bet tai prigimtinės, lietuviškos tiksliau būtų. O dar tiksliau – tai prigimtiniai papročiai, gamtajausmiai“, – apibūdino R. Pakeris.
Tvarko jau ne pirmą kartą
Pašnekovo teigimu, aukuras vis atnaujinamas jų pačių bendruomenės lėšomis. „Kai vis eina ten, norisi, kad gražiau būtų. Dabar, per pastaruosius penkerius metus, šiek tiek paaukštinome, akmenėlių aplink papylėme, o dabar, kai darė rekonstrukciją, labai džiaugiamės, kad paliko tą aukurą, – kalbėjo R. Pakeris-Pakerys. – Šiek tiek nukėlė takelį, todėl vėl šiek tiek atnaujinome skaldą, pagražinome.“
R. Pakeris pasakojo, kad pastarąjį kartą aukuras buvo atnaujintas prieš šešerius metus, todėl šį kartą buvo atvežta skaldos, suformuotas naujas ratas, pataisyti jo kraštai.
Ar šie atnaujinimo darbai susiję su popiežiaus vizitu? „Ne, ta rekonstrukcija jau seniau buvo pradėta, tai tiesiog sutapimas“, – tvirtino pašnekovas.
Jo minima rekonstrukcija – šįmet parengta Santakos parko rekonstrukcija. Jos metu planuojama įrengti naujas žaidimų ir krepšinio aikšteles, apgenėti ir sutvarkyti medžius, sutvarkyti pagrindinio tako dangą bei įrengti guminę dangą bėgimui ir panašiai.
„Mes tiesiog naudojamės proga, kad vyksta darbai, technika važiuoja“, – teigė R. Pakeris-Pakerys.
Tikėjimas – minčių laisvė
Prigimtinį tikėjimą, anot R. Pakerio, propaguojanti bendruomenė apie popiežiaus vizitą turi savo nuomonę. „Popiežius yra popiežius. Žinome, ką jo pirmtakai darė, kartoti nereikia, su kokiais kardais ėjo ir ugnimi. Mes tą prisimename. O dabar yra, kaip yra, ką padarysi, – kalbėjo pašnekovas. – Norėtųsi, kad mes po truputį nubustume ir pradėtume daiktus vadinti savo vardais.“
Beje, R. Pakeris-Pakerys teigia, kad pagoniškas aukuras toje vietoje, kur mišias laikys popiežius Pranciškus, yra visiškai suderinami dalykai. „Tikėjimas ir yra tik ėjimas. Tu vienaip tiki, aš kitaip tikiu, iš kur čia viskas atsirado, čia turėtų iš viso būti minčių laisvė. Jei jiems patinka, jie garbina Jėzų Kristų, tai ką dabar daryt? Nemanau, kad pjaunasi“, – kalbėjo pašnekovas.
Savivaldybė džiaugiasi iniciatyviais miestiečiais
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vadovė Radeta Savickienė DELFI teigė, kad Kaunas yra didelis miestas, kuriame gyvena skirtingų religijų ir įsitikinimų žmonės. „Visus juos gerbiame“, – teigė savivaldybės atstovė.
„Šioje vietoje ir anksčiau buvo skalda, tačiau dėl tvarkymo darbų vienas kraštas buvo užpiltas žemėmis. Jie patys ėmėsi iniciatyvos ir atnaujino skaldą, sutvarkė tą vietą, kurioje dažnai lankosi, kuri jiems yra šventa, todėl tikrai nepulsime bausti. Priešingai – džiaugiamės, kad mieste yra iniciatyvių žmonių, kurie tvarkosi“, – kalbėjo R. Savickienė.
Suplūdo šimtatūkstantinė minia
Šimtatūkstantinė minia Kauno Santakos parke buvo laukiama jau nuo vėlyvo šeštadienio vakaro. Šeštadienį, nuo 22 val. prasidėjo Mišių laukimas, visi norintys buvo įleidžiami į Santakos parką.
Popiežius Pranciškus į Santakos parką atvyko dešimtą valandą ryto, o vidurdienį, dvyliktą valandą, Mišias pabaigė malda, po kurios visiems palinkėjo skanių pietų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
