Amžinos lenktynės tarp Kauno ir Vilniaus nėra naujas, o veikiau visiems seniai žinomas reiškinys. Vakar idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ erdvėse vykusioje diskusijoje „Vilnius vs Kaunas“: kas ką vejasi?“ įsižiebė kalbos apie dviejų didžiųjų miestų tarpusavio konkurenciją ir tai, ko šie galėtų vienas iš kito pasimokyti.
„Kuo Kaunas ir Vilnius konkuruos, kai baigsis Europos Sąjungos skiriamos lėšos?“, – paklausė kaunietis, klausęsis valdžios atstovų pokalbio Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatro salėje.
A. Kupčinskas: atrodo, Kaunas bus pralošęs
Pasak Seimo nario, buvusio Kauno mero Andriaus Kupčinsko po 2020 metų Vilniaus galimybės pretenduoti į Europos Sąjungos lėšas bus gerokai mažesnės nei kitų Lietuvos miestų.
„Viliuosi, kad po minėtų metų tarpusavio lenktynių kova persikels į kultūros ir sporto sektorius. Tikuosi, jog Vilniuje tuomet jau bus pastatytas Nacionalinis stadionas, o Kaune S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Konkurencija vyks ne tik krepšinio, bet ir futbolo aikštelėje. Konkurencija kultūros srityje veikiausiai vyks tarp įvairių meninių kolektyvų pasirodymų, nes Nacionalinių koncertų rūmų statusas suteiktas Vilniui, šioje perspektyvoje, atrodo, Kaunas bus pralošęs Europos Sąjungos lėšas“, – akmens į Kauno valdžios daržą nepagailėjo politikas.
Nors juodu ant balto Vyriausybės programoje parašyta, jog minėtos modernios koncertų salės vieta yra sostinėje, Kaunas esą neketina nuleisti rankų.
„Matant miesto biudžetą ir galimybes, esame skaičiavę, kad vieną iš tokių didelių projektų būtų įmanoma finansuoti biudžete turimomis lėšomis. Nereikia bijoti, mes priimame sprendimus, šiuo atveju, turime tris architektūrinio konkurso laimėtojus, vyksta derybos, po to bus pasirašytas kontraktas bei vykdomas techninis projektavimas. Kitaip tariant, mes bet kada galime parodyti, jog žvelgiant į vykstančius procesus, esame pirmesni nei Vilnius. Čia nėra vietos konkurencijai – Lietuva tikrai nepadarys blogo žingsnio, jei tokios koncertų salės atsiras ir sostinėje, ir Kaune“, – poziciją pastaruoju klausimu išsakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Įvardijo, kur laikinoji sostinė turi pasitempti
Tačiau, Artūro Zuoko teigimu, vienu svarbiu aspektu Kaunui esą vis dar reikia sparčiai vytis Vilnių – tai surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dydis.
„Kaunas į valstybės biudžetą sumoka dvidešimt kartų mažiau gyventojų pajamų mokesčio nei Vilnius. Laikinajai sostinei dar reikia daug nuveikti, kol bus įneštas didesnis indėlis į valstybės ekonomiką, nepaisant to, jog Kaunas yra antras pagal dydį miestas šalyje“, – teigė politikas.
A. Zuokas pridūrė, jog dabartinė Kauno miesto valdžia dirba su verslininkiška nuotaika, t.y. priima sprendimus ir juos greitai įgyvendina. Dėl to, aiškiai matyti, kad laikinoji sostinė „atsigavo“, atviravo Kaune gimęs politikas.
R. Šimašius atskleidė, ko pavydi Kaunui
Diskusijai artėjant link finišo tiesiosios, kaunietis Edgaras smalsavo, ko Kaunui vertėtų pasimokyti iš Vilniaus ir Vilniui iš Kauno?
Politikų pokalbį su miesto gyventojais ir svečiais Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre moderavusi žurnalistė Rita Miliūtė S. Kairio pasiteiravo, kokį dalyką šis iš Vilniaus norėtų perkelti į Kauną. Laikinosios sostinės vicemeras ilgai nesvarstęs prisipažino, kad jam itin patiko viena sostinės iniciatyva, kurios galimą įgyvendinimą reikėtų apsvarstyti ir Kaune.
„Vilniuje priimtas sprendimas, jog po pamokų, iki 18 val., vaikams nestigtų veiklos mokykloje, kol tėvai baigę darbus atvažiuoja jų pasiimti, yra išties siektinas pavyzdys. Mieste mes išsprendėme darželių problemas, mokyklų tinklas Kaune taip pat yra gana geras, tačiau tėvai praranda daug laiko vežiodami vaikus ir atsitraukdami nuo darbo“, – kalbėjo Kauno vicemeras.
Tuo tarpu Vilniaus vicemeras prasitarė, jog Vilnius iš Kauno galėtų pasimokyti drąsos rengti protestus. „Kauniečiai kovojo dėl kertamų medžių, kad miesto plotai nebūtų paversti tik betoninėmis aikštėmis. Šiuo klausimu gerąja prasme įsiplieskė gaisras. Vilniuje minėtu aspektu taip pat yra šiokių tokių rusenimų, tačiau sostinėje protesto kultūros bei drąsos norėtųsi daugiau, pridūrė G. Paluckas.
Vilniaus meras R. Šimašius neslėpė pavydintis Kaunui, jog mieste atsiras Mokslo sala, nors vilniečiai panašaus pobūdžio projektą taip pat buvo pateikę, tačiau Vyriausybė palankiai įvertino laikinosios sostinės siūlymą.
„Tai – didelis laimėjimas Kaunui. Tuo tarpu, mes ėmėmės realizuoti mažesnius dalykus, tačiau galbūt įgyvendinsime juos greičiau. Tačiau, kur, jei ne Kaune Nepriklausomybės laikotarpiu nuskambėjo šūkis: „Mes be Vilniaus nenurimsime!“. Tai tarsi Vilniaus padėka Kaunui, nes šio miesto užsispyrimas dėl Lietuvos davė naudos Vilniui. Linkiu visiems tokios kantrybės, kurią tada turėjo Kaunas, tuomet viskas klostysis žymiai geriau“, – pozityvia gaida diskusiją baigė politikas.
