Vasarai persiritus į antrą pusę nepaprastai aukštai kaitrai nesitraukiant, „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kiek kauniečiai suvartojo šalto geriamojo vandens liepos pabaigoje, kam jis naudotas dažniausiai ir palygino šiuos skaičius su kitų mėnesių statistika. Nors saulė verčia iš koto, liepa, pasirodo, nėra vandens vartojimo „rekordininkė“.
Geriamąjį vandenį miestui tiekiančios įmonės „Kauno vandenys“ portalui pateiktais duomenimis, itin karštą praėjusią savaitę iš viso suvartota beveik 49o tūkst. kub. m vandens, bet net ir tai nepadarė liepos „šlapiausiu“ šių metų mėnesiu. Vis dėlto, net vartojimui tam tikromis dienomis smarkiai išaugus, gyventojams nereiktų baimintis, kad vandens Kaune pritrūks.
„Vanduo kauniečiams tiekiamas iš keturių miesto vandenviečių. Kol kas nebuvo tokio atvejo, kad pritrūktų vandens kauniečių poreikiams tenkinti“, – pasiteiravus, ar dėl kaitros nesumažėja geriamojo vandens ištekliai, nuramino bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Vilius Burokas.
Suvartojimas rodo vasarišką tendenciją
Vidutiniškai kiekvieną paskutinės liepos savaitės dieną iš čiaupų, žarnų ir kitokių vamzdžio pavidalo konstrukcijų šalto vandens bėgo šiek tiek daugiau kaip 62 tūkst. kub. m, tačiau 28 d. ir 29 d. vartojimas sumažėjo beveik 8 tūkst. kub. m.
Atrodo paradoksalu, bet praeitą šeštadienį ir sekmadienį, kai šalyje tvyrojo rekordinis karštis, vandens suvartojimas Kaune ženkliai krito. Reikia manyti, taip įvyko dėl to, kad daugelis miestiečių mėgavosi saule gamtoje ir tiesiog buvo daug mažiau žmonių, kuriems prireiktų gaivintis vandeniu.
Pirmadienį, liepos 30 d., gyventojams grįžus į miestą, o kaitrai tebetvoskiant, vandens suvartota daugiau nei bet kurią praėjusios savaitės dieną – 65 434 kub. m.
Visgi karšta vasara turėjo įtakos vidutiniam vandens suvartojimui: šią liepą per parą jo išbėgdavo 3 tūkst. kub. m daugiau – 59 793 kub. m, o 2017 m. – 56 752 kub. m. Vidutinis šių metų paros vandens suvartojimas kol kas taip pat išaugęs: rodiklis siekia 64 657 kub. m, o 2017 m. pirmų septynių mėnesių duomenimis buvo 61 179 kub. m.
„Įprastai vandens suvartojimas sumažėja birželio-rugpjūčio mėnesiais, kuomet prasideda atostogų metas – tuo metų laiku sumažėja ir pramonės naudojamo vandens kiekiai“, – aiškino V. Burokas.
Labiausiai auga dėl želdinių laistymo
Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, karščiausiomis metų dienomis vandens suvartojimas Kaune itin išauga dėl želdinių laistymo – šiemet gegužės-birželio mėnesiais tokioms reikmėms sunaudota apie 400 tūkst. kub. m vandens.
Įdomus faktas: siurblinėse, vandenvietėse šalto geriamojo vandens temperatūra siekia 8-11 laipsnių, tad gurkšnoti ar atsivėsinti karštą dieną jis tikrai tinkamas. Visgi, anot V. Buroko, labiausiai vanduo sušyla namo tinkluose.
Išaugus apkrovoms, iki šiol bendrovei neteko imtis ir kokių nors ypatingų priemonių vandens tiekimui užtikrinti. Tiesa, „Kauno vandenų“ generalinis direktorius pažymėjo, kad dėl želdinių laistymo padidėjus vandens suvartojimui, padidėja ir vandens tekėjimo greitis vamzdynuose, o tai sukelia vandens drumstimą.
„Problema sprendžiama plaunant vamzdynus. Gerinant vandens kokybę, įmonė užsibrėžusi ambicingus planus, per artimiausius kelerius metus numatytos net kelių vandens gerinimo įrenginių statybos“, – atskleidė V. Burokas.
Vičiūnuose bus statomi vandens gerinimo įrenginiai, kurie pakels rytinės Kauno dalies geriamojo vandens kokybę. Įrenginių statyboms numatyta 5,9 mln. eurų. Statybos darbų konkursas paskelbtas šių metų liepos 22 d., pasiūlymai teikiami iki rugpjūčio 24 d.
„Artimiausiu metu bus formuojamas vandens gerinimo įrenginių sklypas Eigulių–Kleboniškio vandenvietėje. Šių įrenginių statybos darbų pabaiga numatyta 2020 m.“ – pridūrė V. Burokas.
