Neseniai socialiniuose tinkluose kilo gana audringi vienos gana dažnai viešumoje matomos kauniečių poros skyrybų purslai. Įvairiomis temomis nevengiantis pasisakyti Sigitas Martinavičius neslepia – šalia jo jau kurį laiką gerokai jaunesnė dama.
Apie nemažą amžiaus skirtumą byloja ir kito žinomo kauniečio buvusio Kauno mero Eriko Tamašausko trečioji santuoka – pora metų pradžioje susilaukė atžalos. O, štai, dabartinio Kauno mero, našlio Visvaldo Matijošaičio požiūris į gerokai jaunesnes gyvenimo drauges – visiškai kitoks: „Šalia manęs jauniklės nepamatysite“, – yra viešai išsitaręs politiku tapęs verslininkas.
Prie pastarųjų pavyzdžių puikiai dera lietuviškas posakis: „Žilė galvon – velnias uodegon“, kuris gali tapti nuoroda į kur kas gilesnės problemos židinį – amžiaus vidurio krizę.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistų kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas daktaras Visvaldas Legkauskas patvirtino, jog romantiški vyresnio vyro santykiai su jaunesne moterimi arba meilės kupini vyresnės moters jausmai jaunuoliui, nors ir šabloniška, neatmetama, jog daugeliu atvejų tai gali būti amžiaus vidurio krizės ženklas.
Priežastis, kodėl griūva šeimos ir ieškoma „alternatyvų“
„Kai žmonės, sukūrę šeimą, yra daugmaž panašaus amžiaus bei patirties, turi ir panašų sugebėjimą ar pajėgumą ginti savo interesus. Tačiau šeimos sėkmingumas didele dalimi priklauso ne nuo interesų gynimo, o nuo interesų suderinimo. Tai apima ne tik savo interesų gynimą, bet ir kito žmogaus interesų išgirdimą ir atsižvelgimą į juos. Čia – vienas iš pagrindinių dalykų, nuo kurių priklauso, ar šeima išliks, ar grius“, – paaiškina V. Legkauskas.
Jei žmonės susikoncentruoja į savo interesų gynimą ir nepamato kitos pusės – interesų derinimo, atsižvelgimo į kito žmogaus interesus, tuomet santykiai tampa karo lauku, o karas išvargina ir žmogus supranta, kad, nepaisant to, ką apie gyvenimą sako katalikybė, gyvenimas nėra „kryžiaus vilkimas į kalną“ ir joks žmogus tokio gyvenimo gyventi nenori, priduria jis.
„Žmogus meta tą kryžių ir sako: „Aš noriu pagyventi laimingai“. Tada jis klausia savęs: „Kokiu būdu galėčiau tai pasiekti? Šis ima svarstyti, kad galbūt susiradęs jaunesnį žmogų, turintį menkesnę patirtį, galės mažiau vargti, nes jaunas žmogus bus linkęs ne taip aršiai ginti savo interesus ir lengviau pasiduos įtakai“, – sako socialinių mokslų daktaras.
Liūdna tiesa: „vaikai“ užauga
Pratęsdamas pastarąją mintį VDU Psichologijos katedros docentas pastebi: jei kuriamas romantinis santykis su „vaiku“, tikintis, kad „vaiką“ visuomet bus galima kontroliuoti, nes jis žvelgs į vyresnį partnerį kaip į tėvą arba kaip į mamą, t.y „vaikui“ bus galima pasakyti, kaip elgtis, ironiška, bet pravartu suvokti, jog tie „vaikai“ užauga ir jiems patiems ateina amžiaus vidurio krizė.
„Tuomet ir jie ims svarstyti: „ką aš su tuo dieduku ar tetute veikiu? Ar tikrai to noriu? O gal dabar man atėjo laikas susirasti jaunesnį ar jaunesnę?“, – paaiškina V. Legkauskas.
Nors kiekvienas toks atvejis yra unikalus, pasak jo, dažniausiai šie pasirinkimai yra tarpiniai – tam tikram laikotarpiui, jie nėra labai tvarūs.
Požiūryje į naujus santykius galima įžvelgti tikslus
Pasak socialinių mokslų daktaro, žvalgymasis į jaunesnius priešingos lyties asmenis yra susijęs ir su dauginimosi perspektyvomis. Tai yra jaunesni žmonės yra linkę būti reproduktyvesni – aštuoniolikmetės gimdo fiziškai sveikesnius vaikus nei 40-metės. Ši biologinė priežastis, sako jis, laikui bėgant nelinkusi keistis.
Tačiau ar minėtas jaunesnės moters reproduktyvumas, pavyzdžiui, gali būti nereikšmingas vyresniam vyrui, jau turinčiam savo vaikų, nes galbūt jis, gyvendamas su jaunesne moterimi, nenorės pratęsti savo giminės?, – pasiteiravome.
„Tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Jei vyras nenorės turėti vaikų su jaunesne moterimi, džiaugdamasis vien tik sau palankiu, laisvesniu gyvenimu, tuomet jis darys tik trumpalaikius pasirinkimus. Tai yra jis turės ne vieną, bet daug „aštuoniolikmečių“. Tačiau, jei vyresnis vyras nori kurti ilgesnius santykius, biologinė gravitacija yra tokia, kad jis gali nenorėti turėti vaikų, bet norės jaunesnė moteris. Ir tuomet, jei vyras nėra padaręs nieko tokio, dėl ko negalėtų turėti vaikų, jie atsiras“, – teigia V. Legkauskas.
Anot pašnekovo, jei vyresnis vyras nenori turėti vaikų, jis greičiausiai bus linkęs kurti ilgalaikius santykius ne su „aštuoniolikmete“, o su panašaus amžiaus, patyrimo ir įsitikinimų moterimi, kuri taip pat jau turi vaikų ir daugiau jų turėti nebenori, tačiau nori pasidžiaugti gyvenimu.
Kalbant apie moteris, joms galioja tos pačios taisyklės, – priduria VDU Psichologijos katedros docentas.
Primename, kad pasak V. Legkausko, amžiaus vidurio krizė – tai individualus savipaieškų laikotarpis. Jis nuo paieškų laikotarpio, atsirandančio paauglystėje, skiriasi tuo, jog prasideda žmogui supratus, kad įvyko vienas iš dviejų dalykų: 1. jis suprato, jog didžiųjų savo gyvenimo troškimų negali pasiekti tomis priemonėmis, kuriomis iki šiol vadovavosi (t.y. metodai, kurie tikėtasi veiks, iš tiesų neveikia ir lūkesčiai nepasiteisina); 2. jis suprato, kad didieji gyvenimo tikslai jau pasiekti, tačiau suvokia, jog norėta ne visai to.
Dažnai manoma, kad amžiaus vidurio krizė pasireiškia asmeniui, sulaukusiam 40-60 metų, bet socialinių mokslų daktaras paaiškina, jog minėtas laikotarpis gali ateiti bet kuriuo metu. Tačiau to nebūtinai sulaukia visi asmenys be išimties. Tai yra, jei vieniems amžiaus vidurio krizė pasireiškia, kitiems tai gali visiškai nenutikti.
