Pabrėždama, kad gydymo įstaigų pertvarka negali paminti Konstitucijos, prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seime priimtus įstatymus, kurių pagrindu buvo numatoma pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.
Valstybės vadovė tai padarė pasikonsultavusi su medikų atstovais, konstitucinės teisės specialistais ir už sveikatos apsaugą atsakingais politikais. Prezidentė grąžina Seimui pakartotinai svarstyti 7 įstatymus, susijusius su gydymo įstaigų pertvarka. Tai – Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos priežiūros, Vietos savivaldos, Medicinos praktikos, Viešųjų įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisos.
„Šalies vadovė gydymo įstaigų pertvarką laiko gyvybiškai būtina, nes sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Europoje yra trumpiausia, o mirtingumas – vienas didžiausių. Valstybė vis dar išlaiko 130 ligoninių, iš kurių net trečdalis yra nuostolingos. Šiandien gydymo įstaigose turime net 35 proc. daugiau lovų negu ES vidurkis, tačiau kas trečia jų rajonuose yra tuščia“, – rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Pasak prezidentės, sveikatos apsaugos ministras ėmėsi labai svarbių žingsnių, pradėdamas svarbius pokyčius, tačiau ir geriausi sprendimai negali būti daromi prasilenkiant su Konstitucijos nuostatomis.
„Netiksliai pritaikius 2013 ir 2014 m. Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus, priimtos gydymo įstaigų pertvarkai būtinos įstatymų pataisos suvaržo Konstitucijos garantuojamą paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė akcentavo, kad prezidentė palaiko pertvarką, tačiau „net ir geriausių tikslų negali būti siekiama paminant konstitucinius principus – skaidrumo ir viešumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos ir kiekvieno piliečio teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą“.
Todėl prezidentė siūlo neatidėliojant taisyti antikonstitucines nuostatas, kad reformos nestabdytų pakartotiniai kreipimaisi į KT, o pati pertvarka, kaip numatyta, pajudėtų jau nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
Siūlo įtvirtinti aiškius kriterijus
Šalies vadovė siūlo taisant įstatymus vadovautis KT išaiškinimais ir įstatymuose įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamos gydymo įstaigos, jų gebėjimas užtikrinti pacientams saugias, greitas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak prezidentės, gydymo įstaigų likimą turi lemti įstatymu nustatyti skaidrūs standartai, o ne vienasmeniai ministro sprendimai, politiniai interesai ar priešrinkiminiai pažadai.
Prezidentė taip pat siūlo įstatymuose aiškiai apibrėžti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų panaudojimo ir sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarką.
Prezidentūra pabrėžia, kad KT yra išaiškinęs, kad biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik gyvybiškai būtina medicinos pagalba, o PSDF įmokos, kurias kiekvienas žmogus moka pats, turi garantuoti paciento teisę ir laisvę pasirinkti norimą sveikatos priežiūros įstaigą.
Tai reiškia, kad žmogaus pasirinktai ligoninei turi būti užtikrintas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas iš PSDF. Iš šio fondo kasmet sveikatos apsaugai skiriama 1,6 mlrd. eurų, teigiama pranešime spaudai.
Pagal Prezidentūros pranešimą, KT yra taip pat pabrėžęs, kad tuo atveju, kai sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos naudojant PSDF lėšas, negali būti pažeistas sąžiningos konkurencijos reikalavimas ir valstybinėms įstaigoms negali būti teigiamas prioritetas privačių įstaigų atžvilgiu.
„PSDF įmokas kiekvienas žmogus moka pats. Tai yra žmogaus pinigai, todėl valstybė neturi teisės jų nusavinti ir nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti iš PSDF lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Konstitucija garantuoja paciento teisę ir laisvę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą – ar ji būtų valstybinė, ar privati“, – sakė R. Svetikaitė.
Prezidentė pabrėžia, kad priimant įstatymus būtina laikytis Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų teisėkūros procedūrų. Prezidentūros teigimu, šių įstatymų svarstymo metu buvo padaryti esminiai įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, todėl visas įstatymų paketas pagal priėmimo tvarką neatitinka Konstitucijos.
Prezidentės vyriausioji patarėja priminė, kad svarstant šiuos įstatymus Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo sušauktas Seimo posėdžio metu, negavus Seimo leidimo. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad tai pažeidė Seimo statutą, tačiau, nepaisant to, ši komisija pripažino taip pat tai, kad neteisėtame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje priimti sprendimai yra teisėti.
„Tokiu būdu buvo pažeistas principas , kad neteisės pagrindu teisė negali atsirasti“, – sakė R. Svetikaitė.
A. Verygos veto nenustebino
Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai prezidentės sprendimas nebuvo netikėtas, nes tam tikrus pastebėjimus jis jau girdėjo per praėjusią savaitę vykusį susitikimą.
„Labai gaila, kad neaiškumai kilo tik šiame etape, nes visi reforminiai teisės aktai buvo nuolat derinami su Prezidentės komanda ir teisinius neaiškumus buvo galima išspręsti iki priėmimo Seime“, – teigiama ministro komentare, kurį perdavė jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Tačiau ministras džiaugėsi, kad prezidentė palaiko sveikatos sistemos reformą ir būtinybę efektyviai organizuoti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.
„Todėl dėl iškilusių teisinių klausimų ir galimo neatitikimo Konstitucijai pakartotinai konsultuosimės su teisininkais, taip pat, kaip ir iki šiol, ir su Prezidentės komanda, bei prie reforminio įstatymų paketo sugrįšime Seimo rudens sesijoje“, – teigė A. Veryga.
Ministras apgailestavo, kad „reforminiai sprendimai vėluoja, nes kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos jau dabar susiduria su įvairiais sunkumais, o savivaldybių merai laukia sprendimų, kurie leistų efektyviau organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą“.
„Noriu tik dar kartą akcentuoti, kad pakeitimų tikslas nėra uždaryti ligonines ar kaip nors išskirtinai diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas. Primenu, kad šiame pakete yra ne vienas sprendimas, susijęs su skaidresne ir efektyvesne įstaigų valdysena: valdybos valdymo modelio įteisinimas, regionų tarybos, vadovų rotacija, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Taip pat pakete yra sprendimai, susiję su taip trūkstamų slaugos paslaugų teikimo išplėtimu“, – teigė A. Veryga.
Ministras vylėsi, kad „Seimas nepasiduos opozicijos keliamai panikai ir manipuliacijoms ir rudenį priims visus reikiamus su reforma susijusius teisės aktus“.
Kaip rašė BNS, Seime priimtais pakeitimais buvo nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat nutarta įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.
Pagal įstatymo nuostatas numatyta, kad gydymo įstaigų steigėjais gali būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtina nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.
Siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, buvo nuspręsta, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis.
Įstatyme aiškiai įvardijama, kad prioritetas sudaryti sutartis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo, atsižvelgiant į šių paslaugų specifiką (aukštesni kokybės standartai, sudėtingesnės ir brangesnės sveikatos priežiūros technologijos ir kt.), tenka tinklo įstaigoms.
Dėl kitų paslaugų (išskyrus dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos konkuruos bendra tvarka tomis pačiomis sąlygomis, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos ar įstaigos priskyrimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybinių įstaigų tinklui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
