Socialiniame tinkle antradienį paviešinta skaudi istorija apie garbaus amžiaus vyrą, kuriam diagnozavus išeminį galvos smegenų insultą, žmogus nebuvo paguldytas nei Kauno klinikose, nei arčiau namų esančioje Kaišiadorių ligoninėje. Kol važinėjo iš vienos gydymo įstaigos į kitą ir leido laiką namuose, vyro būklė dar pablogėjo.
Senelio istorija, pavadinta „Šimtmečio pasaka“, savo „Facebook“ paskyroje pasidalino sunegalavusio vyro anūkas Antanas. Pasakojimo patosą neabejotinai didina vyro nuopelnai Lietuvai, kūrybiniai pasiekimai.
Vaikino teigimu, senelis gavęs dvi kultūros premijas, kūręs ansamblius ir piešinius, šalies kultūrą „ne tik šimtaisiais metais, bet ir beveik visą šimtmetį kūręs“. Net ir atsiribojus nuo aktyvios vyro raiškos meno srityje, tai, kas jam nutiko, menkai toleruotina.
Įvertinę simptomus, pasiūlė važiuoti atgal
Kaip dėstė Antanas, praėjusio šeštadienio rytą besirišant batus, seneliui jau šiek tiek pynėsi pirštai, tačiau senjoras atsisakė likti namie, pailsėti. Išvažiavo į savo parodos pristatymą, o grįžęs vakare pasijuto dar blogiau – sunkokai valdė kairę koją ir ranką.
Iškvietus greitąją, vyras buvo nuvežtas į Kaišiadorių ligoninę, iš kur skubiai pervežtas į Kauno klinikas. Ten peršvietus galvą, atlikus kelis kitus testus, ligoniui pranešta, kad simptomai rodo insultą, tačiau pakitimų smegenyse nerasta. Dėl to, remiantis indikacijomis, dera taikyti konservatyvų gydymą, kurį gali suteikti ir mažesnė ligoninė – klinikose, beje, dar ir trūksta vietos.
Pacientas išsiųstas atgal į Kaišiadorių ligoninę, kuri neturi Neurologijos skyriaus. „Ir išvažiavo senelis namo. Dar paklausė greitosios pagalbos automobilyje, gal į Respublikinę Kauno ligoninę galima važiuot, ten visada vietos yra, bet greitosios taisyklės yra taisyklės – iš kur paėmei, ten ir parvežk“, – rašė Antanas.
Naktį praleido namie
Grįžus į Kaišiadorių ligoninę, šios medikai pripažino, kad senjorą reikėtų guldyti, tačiau vietos skyriuje nėra – pasiūlyta prigulti ant kušetės. Vyras nusprendė naktį patogiau praleisti namie – personalas sutiko, kad vyras į ligoninę atvyktų anksti ryte.
„Po tokios va įdomios kelionės senelis parvažiavo namo. Apsiklojo savo antklode, močiutė mineralinio atnešė, vietoj lašelinės, ir gydėsi stebuklingu „Vytauto“ vandenėliu senelis. Ryte mato, kad jau kairės rankos pajudint nebegali. Nuvežė senelį vėl į Kaišiadorių ligoninę, iš ten jau į Kauno Respublikinę:
– Žinokit, insultas jums.
– Nejaugi? Na, pasitaiko juk…“ – Antanas ironiškai nupasakojo, kaip senelis trečiąkart išklausė tos pačios diagnozės.
Kairė ligonio kūno pusė, kaip dalinosi jo anūkas, dabar pažeista. Kaire ranka žmogus nieko nejaučia, tos pačios pusės koją dar šiek tiek judina. Daug mažesni pažeidimai, Antano manymu, būtų, jeigu seneliui pirmą kartą nuvažiavus į ligoninę, jį būtų paguldę ir reikalingus vaistus sulašinę.
„Nesulašino, nepaguldė, bet pasitaiko juk. Ir nežinai tokioj situacijoj, ką kaltinti: Verygą? Ligoninę? O gal senelį, kad nepakankamai įžūlus buvo ir pats į lovą ligoninėj neatsigulė? Nekaltinsiu nieko. Pakalbėjau su kitais palatoj gulinčiais – tas pats. Kas iš trečio karto įsiprašo į ligoninę, kas iš antro, kaip kam pasiseka. Matai gi, reikia išmokt dar įrodyt, kad insultas, kitaip nenusipelnęs vaistukų. Bet pasitaiko juk“, – rašė vaikinas.
Visą nelinksmą Antano „Šimtmečio pasaką“ perskaityti galite čia.
Negali patys gydyti visų pacientų
Reaguodama į „Facebook“ paviešintą istoriją, sukėlusią nemenką piliečių pasipiktinimą, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinika savo ruožtu socialinio tinklo paskyroje visu rimtumu atsikirto, kodėl insultą patyręs senelis išsiųstas į Kaišiadoris.
„Jaučiame moralinę pareigą priminti vieną sunkią tiesą. Kaip benorėtume priglausti visus pageidaujančius gydytis universitetinio lygio ligoninės nereikalaujančius susirgimus po Kauno klinikų stogu, ne visada galime tai padaryti. Ir ne savo, o visuomenės labui. […]
Būdamos regiono lyderėmis, kur sukaupta moderniausia aparatūra bei aukštos kompetencijos profesionalų komandos, Kauno klinikos privalo būti pasirengusios 24/7 režimu priimti visus asmenis, kurių susirgimų diagnostikai ir gydymui būtina įranga ir specialistai yra tik čia. Akivaizdu, kad ėmęsi gydyti visus insultus konservatyviai (ką sėkmingai gali daryti bet kuri kita ligoninė), fiziškai negalėtume priimti tų, kuriems reikalingas trombolizinis ir / ar trombektominis gydymas, taikomas tik mūsų ligoninėje“, – dėstoma socialiniame tinkle.
Todėl ištyrus klinikų pacientus, paskyrus gydymą ir nustačius, kad jį sėkmingai gali taikyti arčiau paciento namų įsikūrusi ligoninė, neretai pacientas pervežamas į ją. Jei to nedarytų, teigia Skubiosios medicinos klinika, pagrindinė Kauno ligoninė netrukus persipildytų ir nebūtų įmanoma suteikti pagalbos tiems, kam niekas kitas Kauno regione padėti negali.
Atvyko per vėlai?
Kalbant apie išeminį galvos smegenų insultą, kuris ištiko Antano istorijos herojų, tiek Kauno klinikose, tiek JAV, Skandinavijoje, Šveicarijoje ar kitose šalyse, pabrėžiama oficialiame Skubiosios medicinos klinikos atsakyme, taikomi tie patys gydymo algoritmai.
„Jei pacientas gydymo įstaigą pasiekia per mažiau nei 4,5 h nuo pirmųjų simptomų pradžios ir jo tyrimų rezultatai bei gyvenimo anamnezės faktai nesikerta nė su vienu kontraindikacijų sąrašo punktu, insultą sukėlusį trombą bandoma pašalinti ištirpdant jį intraveniniu vaistu (atliekant trombolizę) ir / ar ištraukiant iš galvos smegenų arterijų mechaniškai trombektomijos metu“, – rašoma po visuomenės ugnimi papuolusios Klinikų skyriaus „Facebook“ paskyroje.
Suleidus vaistus vėliau nei nurodytas laikas, smarkiai išauga kraujavimo į galvos smegenis, virškinamąjį traktą, kitas vietas ir dėl to kylančios mirties tikimybė.
„Kadangi pirmieji gerb. Antano seneliui įvykusio insulto požymiai, ką liudija ir jo sukurtos „šimtmečio istorijos“ žodžiai, išryškėjo ryte, seneliui bebandant užsirišti batų raištelius, o į ligoninę jis kreipėsi tik praėjus keliolikai valandų nuo to momento, trombolizinis ir trombektominis gydymo metodai jam buvo griežtai kontraindikuotini, todėl paskirtas konservatyvus gydymas.
Kadangi konservatyvaus gydymo efektyvumas yra vienodas tiek taikant jį tarp Kauno klinikų sienų, tiek ir bet kurioje kitoje ligoninėje, nesant laisvų vietų mūsų Neurologijos klinikoje, ištirtas, pakonsultuotas gydytojo neurologo, gydytojo terapeuto ir gavęs rekomendacijas tolesniam gydymui ligonis išsiųstas tęsti gydymo ligoninėje pagal jo gyvenamąją vietą, kaip įprastai ir daroma tokiais atvejais.
Tai, kad Lietuvoje yra kelios dešimtys ligoninių, bet visi 3 milijonai nori gydytis tik trejose, yra atskira tema. Pokyčių šioje srityje jau daug metų viliamės iš vykstančios ligoninių tinklo restruktūrizacijos programos.“, – išsamiame komentare pridūrė Skubiosios medicinos pagalbos klinika.
Pilną Skubiosios medicinos klinikos pateiktą situacijos išaiškinimą rasite čia.
Netenkino pasiūlytos sąlygos
Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakodienė „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad aptariamas pacientas, parsiųstas iš Kauno klinikų, buvo įtrauktas į hospitalizacijos planą, sutarta, kad jis atvyks iš pat ryto – tai buvo įrašyta ir siuntime.
„Mūsų ligoninė tokia pati, kaip kitos – kartais ir joje pritrūksta vietos. Tuoj pat atvykus, senjorui siūlyta gultis ne į stacionaro lovą, kadangi jų nebuvo, o gydytojų kabinete ant apžiūros kušetės“, – pasakojo E. Skarakodienė.
Kadangi pacientas čia gultis nesutiko, tokios sąlygos netenkino, su žmona išvažiavo į namus – Kaišiadorių ligoninės direktorė patikino, kad žmonėms situacija išaiškinta. Tai buvo sekmadienio vakaras, o pirmadienį ligonius apžiūrėję gydytojai visada kažką išleidžia – įspėta prieš atvykstant paskambinti, bet pirmadienio rytą žmogui, beveik nėra abejonės, jau būtų atsiradusi vieta.
Būtų prižiūrėję ir ant kušetės
„Gydytoja galėjo jį pasilikti ir sekmadienį, siūlė gultis tik atvažiavus, bet pacientas pasirinko atvykti iš namų ryte. Atsigulus žmogui, be abejo, būtų buvusi skirta mediko priežiūra, tik būtų tekę naktį leisti priėmimo skyriaus gydytojų kabinete, nes kitos vietos tuo metu įstaigoje absoliučiai nebuvo“, – aiškino pašnekovė.
Anot E. Skarakodienės, kitame kabinete ant tokios pačios kušetės gulėjo kitas pacientas. Insultą patyręs senjoras neišvarytas gydytis į namus, tačiau tuo metu galimybės neleido pasiūlyti nieko patogesnio. Visoje ligoninėje vienintelė laisva buvo reanimacijos vieta, skirta nepaprastai sunkios būklės, komą patyrusiems pacientams.
„Ir taip buvo viršytos visos galimybės, nes reanimacijoje turime keturias vietas, o ligoniai realiai buvo penki. Supraskite, kad ir mes kartais tiesiog nebeturime galimybių, ir tikrai ne iš piktos valios vyras neatsigulė pas mus“, – kalbėjo moteris.
Ji teigė Kauno klinikų sudaryto ligos išrašo nemačiusi, tad šio paciento galimybės konservatyviai gydytis namuose komentuoti negalinti.
Įtarė, bet nediagnozavo
Visgi kitą rytą, kiek kitaip, negu teigiama Antano istorijoje, į Kaišiadorių ligoninę vyras jau nebeatvyko – greitosios medicinos pagalbos transportu važiavo tiesiai į Respublikinę Kauno ligoninę. E. Skarakodienės manymu, taip nutiko todėl, kad insultas jau buvo įtartas, žmogus net konsultuotas klinikose, o gydytojai gerai žino, kad diagnozuojant šią ligą pirmomis valandomis, kartais smegenų pokyčių kompiuterinės tomografijos tyrimas neparodo.
„Įsivaizduoju, kad greitosios pagalbos medikai, pakartotinai pamatę pacientą ir žinodami, kad jis jau vežtas į klinikas ir įtartas insultas, negaišo laiko ir iš karto nugabeno ten, kur yra Neurologijos skyrius ir šios srities specialistai budi ištisą parą. Kur yra kompiuterinis tomografas, galima atlikti pakartotinį tyrimą ir įsitikinti diagnozės tikslumu. To mes negalime padaryti – 2009 m. Neurologijos skyrius Kaišiadorių ligoninėje uždarytas“, – informavo gydymo įstaigos direktorė.
E. Skarakodienė pridūrė, kad klinikose pacientui nediagnozuotas insultas, tačiau kitą dieną jis išsivystė. „Kas kaltas, kad jie neišprognozavo ligos progresavimo? Gal buvo per menki požymiai, gal tyrimas nerodė pakitimų. Negalime nuspręsti, žinoti, kas bus po kelių valandų, bet nelaimė, visgi, įvyko“, – svarstė ir apgailestavo ji.
