Į Briuselį jau nugabentas perbraižytas Lietuvos nenašių žemių žemėlapis sukėlė tikrą mūsų žemdirbių emocijų audrą. Už borto likę ūkininkai, kuriems gresia netekti kompensacinių išmokų, pakilo į kovą. Žemaičiai ką tik įsteigė naują asociaciją, kituose kraštuose renkami parašai ir reikalaujama sudaryti visų lūkesčius atitinkantį žemėlapį.
Ši kova – neformalumas. Jei ūkininkų dirbami plotai nebepripažįstami nenašiomis žemėmis, pajamos gerokai krenta.
Daug kam tapo staigmena
Šiemet kompensacinės išmokos už ūkininkavimą nenašiose žemėse turėtų būti skaičiuojamos jau pagal naujai perbraižytą žemėlapį. Nuo šių metų didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo kriterijai turi būti paremti vieninga metodika, privaloma visoms ES šalims narėms.
Tačiau nemažai mūsų žemdirbių piktinasi ir protestuoja prieš tokią metodiką ir naują žemėlapį. Jie priekaištauja Žemės ūkio ministerijai, kad nauji pokyčiai buvo ilgai laikomi paslaptyje ir dabar daug kam tapo staigmena.
Iš naujo Didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių, Lietuvoje vadinamų nenašių žemių, žemėlapio „iškrito“ apie 500 tūkst. ha žemės. O naujai įtrauktų bus per 140 tūkst. ha. Tiems, kurie paliekami už borto, žadama skirti dvejų metų pereinamojo laikotarpio paramą – po 25 eurus už hektarą.
Žemdirbių tai neguodžia ir jie kyla į kovą. Jų kovingumas suprantamas – netekus kompensacinių išmokų, kai kam tiesiog neapsimokės dirbti žemės. Nederlingose žemėse dirbantys ūkininkai remiami už tai, kad gauna menkesnius derlius ir patiria daugiau sąnaudų.
Latviai padidino plotą
Vilkaviškio rajono, Žemaitijos, Šiaurės ir Rytų Lietuvos ūkininkai, kurių skurdžios žemės staiga tapo derlingomis, reikalauja naująjį žemėlapį dar kartą perbraižyti. Žemaičiai prieš keliolika dienų įsteigė naują asociaciją ir ketina kautis dėl iš remiamų teritorijų išstumtų ūkininkų.
Telšių rajone žemių našumo vidurkis siekia 33,6 balo. Ar tai derlingos žemės, jeigu teritorijos, kur žemės našumo balas iki 32, priskiriamos didelio nepalankumo vietovėms? Dirbdami tokiose žemėse negalime konkuruoti.
„Telšių rajone žemių našumo vidurkis siekia 33,6 balo. Ar tai derlingos žemės, jeigu teritorijos, kur žemės našumo balas iki 32, priskiriamos didelio nepalankumo vietovėms? Dirbdami tokiose žemėse negalime konkuruoti. Latviai padidino nenašių žemių plotus, o mes sumažinome. Dėl visko kaltiname Briuselį, bet, matyt, mūsų valdininkai ūkininkus skriaudžia arba nemoka labiau derėtis“, – DELFI aiškino tokių pokyčių nesitikėjęs Telšių rajono ūkininkas Antanas Šakys.
Žemaitis laiko apie 170 mėsinių galvijų, dirba apie 160 hektarų žemės, augina javus. Jis nuogąstavo, kad nelikus kompensacinių išmokų, iškils problemų įgyvendinant ES paramos lėšomis remiamą projektą.
„Pajamos sumažės, žmonės skurs“, – nusivylęs jis.
Žemėlapis – lyg slaptas dokumentas
Ką tik Žemaitijoje įsteigtos Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos vadovas Jonas Kuzminskas stebėjosi, kad nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis jau atsidūrė Briuselyje.
„Žemės ūkio ministras žadėjo derinti su socialiniais partneriais, bet šį dokumentą jau nuvežė pristatyti Europos Komisijai. Tikrai nereikėjo taip skubėti, mes, kaip visada, pirmieji puolame nuogi į dilgėles“, – DELFI sakė jis.
Anot J. Kuzminsko, naujas nenašių žemių žemėlapis buvo lyg koks slaptas dokumentas, kurio ilgai nenorėta rodyti žemdirbiams. Gal ir dėl to dabar sulaukta tokios audringos ūkininkų reakcijos.
„Iš tikrųjų čia dedasi nemažai keistų dalykų, lyg koks Tvin Pyksas būtų. Žemaitijoje yra tokių seniūnijų, kur pagal naują vertinimą žemės našumas padidėjo net 10 balų. Kai kas net sako, kad žemaičiai neva tinginiai, apleido derlingas žemes. Na, tikrai pikta tai girdėti. Kai pradėjome domėtis, iš kur atsirado tokie nauji duomenys apie padidėjusį žemių derlingumą, atsakymo negavome. Mums iškilo rimtų klausimų dėl skaidrumo“, – pasakojo naujos asociacijos vadovas.
Vis dėlto J. Kuzminskas sakė suprantantis, kad nėra iš kur pasemti tiek lėšų, kad visi būtų patenkinti.
„Aišku, kad lėšos kuklios, bet įvedus siūlomą papildomą reikalavimą auginti gyvulius pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, dar padidinus Kaimo plėtros programos kofinansavimą iš nacionalinių lėšų, susidarytų didesnis biudžetas“, – dėstė jis.
Už ūkininkavimą didelio nepalankumo vietovėse (DNV) buvo mokama po maždaug 73 eurus už hektarą, mažo nepalankumo vietovėse (MNV) – apie 55 eurus. Kompensacinės išmokos skiriamos ir ūkininkaujantiesiems intensyvaus karsto zonoje – po 44 eurus, o potvynių užliejamose teritorijose – po maždaug 48 eurus.
Skurdžios žemės tapo derlingomis
Ypač priblokšti ir nuskriausti jaučiasi Vilkaviškio rajono Gražiškių ir Vištyčio seniūnijų gyventojai. Jų skurdžios ir akmenuotos žemės nepateko į žemėlapį. Nuogąstaujama, kad tai jaunesnius žmones atbaidys nuo ūkininkavimo, o vyresni trauks iki pensijos arba papildys pašalpų gavėjų gretas.
„Mūsų derliai menki, džiaugiamės, kai iš hektaro prikuliame 3–4 tonas. Be to, javus auginti sudėtinga ir dėl reljefo – daug kalvelių ir pakalnių, pelkėtų ir žvyruotų žemių. Tas finansinis priedas buvo kaip nedidelė kompensacija. O dabar, panašu, kad išmokų negausime ir dar labiau skursime. Mes gal ir neatsisakysime ūkininkauti, bet daliai mažų ūkelių tai gali būti lemtinga“, – DELFI sakė apie 100 karvių laikanti Gražiškių seniūnijos seniūnė Ramutė Didvalienė.
Ūkininkė tvirtino, kad seniūnijos žmonės nesitikėjo, kad jų žemės bus išbrauktos iš nenašių teritorijų sąrašo. „Nematėme jokių pasvarstymų ar įspėjimų. Gal ir patys kalti, kad nepastebėjome, kas vyksta. Dabar renkame parašus, kad išmokos liktų, bet vilčių mažai“, – teigė moteris.
Atkrito pirmajame etape
Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė sakė, kad braižant naują žemėlapį stigo viešumo, todėl nemaža dalis žmonių jaučiasi apgauti.
„Mūsų žemės nuo tarybinių laikų buvo priskiriamos prie pačių prasčiausių. Ar dabar galėjo staiga pagerėti? Juk čia vien smėlis, žvyras ir dar gausybė akmenų. Čia žemės našumas vietomis siekia vos 26 balus, žmonės laiko gyvulius, nusipjauna žolės. Jeigu jie neteks kad ir menkų išmokų, prašys pašalpų, o žemės vėl apžels karklynais“, – apgailestavo ji.
Anot O. Kartavičienės, problemų gali turėti tie ūkininkai, kurie įgyvendina ES paramos lėšomis remiamus projektus ir turi įsipareigojimų. Ji pastebėjo, kad į nenašių žemių žemėlapį turėtų patekti dar dvi rajono seniūnijos, tačiau į ūkininkų argumentus esą niekas neįsiklauso.
„Vietovių atranka buvo vykdoma dviem etapais. Mums sako, kad mes neatitikome pirmajame etape keliamų reikalavimų, todėl nepatekome į antrąjį, kur buvo vertinama pagal žemės balo našumą“, – DELFI teigė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė.
Stengsis pakelti balo kartelę
Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė įsitikinusi, kad pakoreguotas dabartinis nenašių žemių žemėlapis yra daug kartų teisingesnis, nei buvo ankstesnis.
„Vadovaujant žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei net kreipiamės į advokatus, nes iš žemėlapio buvo išmestos pačių nederlingiausių rajonų – Trakų, Varėnos, Lazdijų – žemės, kur našumas nesiekia 32 balų. Tačiau buvo įtrauktos derlingų kraštų – Joniškio, Kėdainių – seniūnijos. Tokiu atveju būtų didelė neteisybė. Dabartinis ministras pakoregavo į gerą pusę“, – DELFI sakė ji.
D. Karalevičienė apgailestavo, kad kai kurių rajonų ūkininkai tik dabar pabudo ir ėmė reikalauti pokyčių, nors asociacija jau 6 metus kovoja, kad būtų kuo teisingiau sudarytas naujas žemėlapis. Tiesa, ji pripažino, kad dėl minėtų Vilkaviškio rajono seniūnijų būtina pasistengti, kad jos liktų naujame žemėlapyje.
„Dabar svarbiausia mūsų užduotis – pakelti žemės našumo kartelę nuo dabar įtvirtintų 34,49 iki 36 balų. Tada būtų mažiau nuskriaustų, manau, kad ir mokslininkai, ir ūkininkai ranką prie širdies pridėję sutiktų, kad viskas teisingai padaryta“, – sakė Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė.
Už ūkininkavimą didelio nepalankumo vietovėse (DNV) buvo mokama po maždaug 73 eurus už hektarą, mažo nepalankumo vietovėse (MNV) – apie 55 eurus. Kompensacinės išmokos skiriamos ir ūkininkaujantiesiems intensyvaus karsto zonoje – po 44 eurus, o potvynių užliejamose teritorijose – po maždaug 48 eurus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
