Lenkijos oro linijų bendrovė LOT jau pradėjo prekybą bilietais naujuoju maršrutu Varšuva-Kaunas. Džiaugsmu trykštantys skelbia, kad Kaunas trečiasis miestas Lietuvoje, į kurį skraidys lenkai. Trečiasis? Po Vilniaus ir Palangos? Tai paskutinis…
Bet tiek to. Geriau vėliau nei niekada.
Pabūkim optimistais – juk per Varšuvą mums atsiveria oro kelias į visą Europą ir vice versa! Padėliokime, ką turime, kaip naudojame ir ką planuojame.
Kaunas jau turi geležinkelio jungtį su Balstoge, o iš čia ir į Varšuvą. Aišku, lėta kelionė laukia, bet keliauti galime. Toliau bėgiai veda į Berlyną ir laukia puikiai išvystytas Vakarų Europos geležinkelio tinklas.
Turime ne tik „Rail Baltica“, bet ir „Via Baltica“. Krovininės mašinos zuja pirmyn atgal jau ne vieną dešimtmetį. Rudenį lenkai paskelbė platinantys savo kelio iki Varšuvos atkarpą iki keturių juostų. Ten kelių tiesimas vyksta itin sparčiai, nes dar 2003 m. išleistas specialus įstatymas, reglamentuojantis europinių pinigų įsisavinimo pagreitinimą – tad tokių problemų su žemės paėmimu iš gyventojų, kaip pas mus, nėra.
Tad lenkai tiesia mums ranką tiek žemėje, tiek danguje. Ką darome mes?
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lenkija yra ketvirtoje vietoje pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje. Kaune irgi ketvirtoje vietoje. Tik bendra lenkų suinvestuota suma siekia 957,8 mln. eurų, o Kaunui tenka vos 63,9 mln. arba mažiau nei 7 procentai.
Mano žiniomis, viena iš paskutiniųjų investicijų buvo 2014 metais. Lenkijos kapitalo bendrovė „Nacionalinė farmacijos grupė“, valdanti vaistinių tinklus „Gintarinė vaistinė“ ir „Norfos vaistinė“, Kauno rajone atidarė logistikos centrą. 2018 metais dar laukiame prekybos tinklo „Pepco“ atidarymo Kaune.
Turistų į Kauną daugiausiai atvyksta iš Vokietijos bei Rusijos. Lenkai trečioje vietoje. Šiais metais miestą aplankė 10 917 lenkų. Kaune vidutiniškai praleido 1,5 paros.
Jeigu užmerktume akis prieš skaičius ir žiūrėtume tik valstybių išsidėstymą bendroje lentelėje, Lenkija – strateginis Kauno partneris. Tačiau skaičiai… labiau nei kuklūs.
Tikėtina, kad nuo gegužės turistų skaičius iš Lenkijos išaugs. Tiesioginis skrydis patogu. Bet ar jie liks Kaune daugiau nei parą? Ką specialiai lenkams mes galime pasiūlyti Kaune?
Peržiūrėjus miesto siūlomą informaciją turistams, ne kažką… Pigias ir kokybiškas medicinos paslaugas? Velnių muziejų? Kauno alaus kelią? Lecho Wałęsos vardo tulpes Botanikos sode? Nemanau, kad kaimynus tai užlaikys ilgam. Nebent paviliotų naujai statomas stadionas, žinant lenkų aistrą futbolui. Kitas klausimas, ar lenkų sirgaliai tokie jau laukiami svečiai, prisiminus kaip buvo nuniokotas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas prieš kelerius metus.
Ar tikrai neturime bendros istorijos, kuri būtų įdomi kaimynams? Statistika rodo, kad XIX a. 35 procentai Kauno gyventojų nurodė esą lenkai (dabar vos 0,4 proc.). Apskritai, ar žinome, kas juos traukia į Lietuvą, Kauną? Ar miesto turizmo specialistai jau parengė reklaminius stendus Varšuvoje, skambiu pavadinimu „Visit Kaunas!“
O už investicijas atsakingas departamentas jau derina planus tarp Kauno ir Varšuvos Chamber‘ių? Tai patvirtinančių planų ar bent jau ketinimų dar nemačiau. To visiems (ir tuo pačiu niekam) skirto filmuko apie pigią, kvalifikuotą darbo jėgą, studentus bei Kauno LEZ čia neužteks.
O juk kadaise, prieš gerą dešimtmetį, Kaune vykdavo kasmetinės „Polexport“ parodos, globojamos abiejų valstybių prezidentų. Deja, tradicija nutrūko 2005 metais.
Nesinori knaisiotis praeityje. Norisi žiūrėti į ateitį. Bet ateitis yra šiandien. Turime savęs paklausti, ar sugebėsime išnaudoti Kauno potencialią šiandien. Ar tapsime logistikos ir pramonės centru ne tik geografine prasme.
Norėtųsi tikėti, kad taip.
Aš giliai įsitikinęs, kad Varšuva yra strateginis Kauno partneris. Tam yra visos prielaidos. Reikia tik šiek tiek pastangų, kad tiesioginiai skrydžiai į Lenkijos sostinę netaptų tik dar vienais vartais į emigraciją.
(Šis tekstas – TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininko pavaduotojo Pauliaus Lukševičiaus nuomonė – „Kas vyksta Kaune“)
Daugiau naujienų skaitykite čia.
