Šventiškai nusiteikę kaniterapiją atliekantys šunys prieš pat šv. Kalėdas aplankė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų Onkologijos skyriaus ligonius. Nors čia lankosi kiekvieną antradienį kelerius metus, šįkart apsilankymas buvo ypatingas – šunys buvo kalėdiškai pasipuošę, puikiai nusiteikę ir atliko specialią šventinę programą.
Tai Kaniterapinės pagalbos centro savanoriai šunys: Estas, Deizy, Bakas, Nova, Bela ir Aila su savo šeimininkais. Portalas „Kas vyksta Kaune” kartu keliauja pas mažuosius ligonius.
Kaune nuo 2012-ųjų
Kaniterapija – tai gydymas šunų pagalba, šunys padeda greičiau sveikti. Kaniterapinę pagalbą Kaune teikti pradėta dar 2012 m., kai savanoriai pradėjo lankytis Muniškių senelių namuose, Pagynės vaikų namuose, Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.
Kaniterapinės pagalbos centras oficialiai veiklą pradėjo 2014 m. viduryje, jame šiuo metu 25 įvairių veislių šunys. Keturkojai išlaikę Slovakijos kaniterapijos asociacijos narės Janos Fulierovos psichikos ir tinkamumo kaniterapinei veiklai testą. Šio centro nariai savanoriškai lankosi senelių namuose, vaikų namuose, bendradarbiauja su Kauno klinikų Vaikų ligų klinika – Vaikų onkologijos ir Vaiku onkologijos hematologijos skyriais, suaugusiųjų Onkologijos ir hematologijos klinika, Onkologijos ligonine, Neurologijos klinika, Psichiatrijos klinikos vaikų ir paauglių skyriais, Onkologijos ligonine.
Linksmas sujudimas klinikose
Vaikų ligų klinikoje, kur kartu lankėmės šįkart, kiekvieną antradienį atvyksta po 2 šunis. Lanko jie vaikus palatose, koridoriuje, stengiasi pakelti ūpą nuo ligos išvargusiems mažiesiems, kurie, pasak personalo, antradienio laukia vien dėl to, kad išeis į koridorių, nes didžiąją laiko dalį praleidžia palatose. Kaip atrodo kaniterapija? Vaikai pajuda, šunis pavedžioja, vežimėlyje sėdintieji patampo už ausų, paglosto, šunų triukai visus galinčiuosius vaikščioti kaip mat išgina į koridorių.
Grožio čempionas abejingų nepalieka
Didžiausias iš šunų būrio – Berno zenenhundų veislės Estas, 10 šalių grožio parodų čempionas, išrinktas geriausiu veislės atstovu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Suomijoje bei Švedijoje. Kūčių išvakarėse šventė 3 metų gimtadienį.
Jo šeimininkas Gintaras Mickevičius pasakojo dresuoti šunį pradėjęs, kai pastebėjo, jog tam tinkamas augintinio charakteris.
„Estas su vaikais gerai sutaria, pykti nemoka, štai žmonių su psichine negalia dienos centre jam įdūrė su žirklėmis, tai jis tiesiog nusisuko ir nuėjo. Kaniterapijoje šuo negali parodyti jokios agresijos, kas beįvyktų. Žinoma, Esto dydis kai ką ir gąsdina, tačiau jis iškart paperka nuoširdumu ir įvairiausiais triukais”, – šypsodamasis kalbėjo G. Mickevičius.
Po kaniterapijos augintiniui atsilyginama skaniukais bei paleidžiama išsilakstyti. „Jam savanoriška veikla patinka, gerai čia jaučiasi. Kaniterapijos pagrindas – savanorystė, todėl, o jeigu mokėtų algą, varytum gali ar negali šuo, o kai savanorystė, kai tik pamatai kada šuniui diskomfortas, blogai – iškart išeiname, nekankiname gyvūnų”, – kalbėjo šuns šeimininkas.
Bėgte į klinikas
Renata Balsytė airių kviečiaspalvį švelniaplaukį terjerą Aila (3,5 m.) vos įsigijusi pamatė, kad jis labai gero būdo, neturi jokios agresijos, paklusnus, ramus, nieko nesugraužia. Atsibodus vaikščioti po parodas, kaunietė nutarė imtis kilnios veiklos – savanoriauti su augintiniu ir tuo užsiima jau 1,5 metų. „Kai atvažiuoju į klinikas ir iš mašinos paleidžiu Ailą, jis, kad pasileidžia bėgte į klinikas! Prieina prie vaikų – ausis laižo, o besilankant senelių namuose senukams visas rankas išlaižo”, – apie gerą šuns būdą kalbėjo R. Balsytė. Atlygis už savanorystę – skaniukai arba pasilakstymas ir išsidūkimas su kitais kaniterapiniais šunimis.
Keliaujame prie baltapūkio samojedų veislės šuns Bako (beveik 5 m.) šeimininkės Birutės Pavilionienės. Ji atskleidžia, kad šuo savanoriauja nuo pat veiklos pradžios, jau beveik 4 metus. Į savanorystę esą papuolė visiškai atsitiktinai: kartą buvo paraginti nuvažiuoti į senelių namus, vėliau į vaikų namus, paskui oficialiai įsikūrė Kaniterapinės pagalbos centras, buvo sudaryta sutartis su Kauno klinikomis ir Bakas tapo nuolatiniu kaniterapeutu.
Tiesa, šis šuo dažniau mėgsta lankytis pas neįgaliuosius, juos puikiai jaučia. „Kuo prasčiau žmogus jaučiasi, tuo šis šuo stengiasi daugiau su juo pabūti, pasėdėti kartu, galvą ant kelių pasidėti. Noriau eina pas Vilijampolės socialinės globos namų gyventojus, nei sveikus vaikus”, – atviravo B. Pavilionienė. Taip pat lankosi pas suaugusius onkologinius ligonius, vaikų psichiatrijos klinikoje.
Pasiruošimas ilgas, trunka visą vakarą: šunį išmaudo, išdžiovina, iššukuoja, paskui namus išsiurbliuoja, nes „pasninga”. Kaip atsilyginama šuniui? „Jis žino, kad po šito važiuosime pasilakstyti, padūkti. Jei dedi antkaklį, ruošiesi skarelę, kuprinę – žino, kad jau eis savanoriauti, tuomet ramiai susikaupia, atsakingas šuo”, – augintiniui gerų žodžių negailėjo B. Pavilionienė.
Laukia antradienių
Šunims atliekant triukus, pakalbinome žiūrovus. Vaikų onkologijos skyriuje 13-metę globotinę slauganti Ilona pasakojo, kad mergaitė klinikose guli nuo liepos mėnesio – smegenų piktybinis navikas.
„Ateiname visada, kai tik turime jėgų. Jei neturime jėgų po chemoterapijos procedūrų – šuniukai ateina į palatą. Į lauką negali vaikas išeiti, nes imuninė sistema labai nusilpusi, bijom lauke virusą pasigauti, tad beveik ir neiname. Vaikams per šunų vizitus labai gera, vien draugiškų keturkojų paglostymas daug reiškia, o kur dar triukai ar nebylus prisiglaudimas, tarsi solidarizacija su ligoniu, atrodo jie supranta, kad negera ir stengiasi prablaškyti, nuraminti. Tai itin praverčia ilgai besigydantiems ligoniams, štai mano globotinei pusmetį vyko chemoterapija, dabar prasidėjo radioterapija ir dar ilgai gydysimės. Šuniukai – didelis džiaugsmas! Mylimiausias mums čempionas Estas”, – sakė Ilona.
Kitos pacientės artimoji – penkiametės promočiutė Marytė, vos atėjus proanūkės numylėtiniam Estui, plačiai šypsosi: „Va ir vėl, apsikabino tą dičkį ir nepaleidžia! Ir namuose šunį myli, tik apsikabina ir myluoja iki begalybės. Šį didžiulį irgi apkabina, vos vaikas matosi. Mergaitei onkologinė liga, metus laiko čia gulėjo, išimtas inkstas, dabar vėl tyrimus daro, tai užtrunka, tad mažiesiems šunų apsilankymas labai svarbus”, – neabejojo Marytė.
II vaikų ligų skyriaus onkologinio poskyrio med. sesuo aiškino, jog vaikai čia guli su onkologinėmis ligomis ir kraujo susirgimais, tačiau keturkojų bakterijų nebijoma, mat šunys išmaudyti, preciziškai prižiūrėti bei nuolat tikrinami. „Šunys švarūs, paskui patalpas išvalome, bakterijų bijoti nereikia. Iš akių matosi, kaip vaikai laukia, turi savo numylėtinius. Be abejo, jie padeda sveikti, štai viena mergaitė žymiai greičiau išgijo nuo onkologinės ligos”, – džiaugdamasi pastebėjo med. sesuo.
Padeda sveikti
Kaniterapinės pagalbos centro prezidentė Iveta Šikšniuvienė tądien vilkėjo Kalėdų Senelio aprangą. Atviravo, kad Kauno klinikose kaniterapiją vykdo nuo 2015 m. Vyriausias čia einantis šuo – haskis (11 m.), jauniausia – 2 m. anglų kokerspanielė Deizy. Būna, kad ligoniai pageidauja konkrečios veislės šunų: nori haskio, labradoro, spanielio ir kt.
Rezultatai aplankomiesiems: teigiamos emocijos, džiaugsmas. Centro šūkis ne veltui – „Mes padedame sveikti!”.
I. Šikšniuvienė vardino, klinikos šunims turi griežtus reikalavimus: veterinarinius sertifikatus reikia atnaujinti kas pusę metų, šunys turi būti dehermetizuoti, prižiūrėti, testuoti, išlaikę psichikos testą, pagal Slovakijos kaniterapijos standartus. Testai atliekami šunims nuo 1 m. amžiaus, jie reikalingi, kad šuo nereaguotų į dirgiklius: kvapą, garsą ir kt.
„Žinot, labai smagu, kai vaikas išeina iš palatos, šuo išvilioja, kartu vaikštinėja, o ne guli palatoje su savo mintimis. Šuo motyvuoja, daktarai sako kaip gerai, ot šitam vaikui judėt reikia, stebisi, kad vaikšto, o niekad neįmanoma prikalbinti. Turim šukas, bantukus, kai reikia rankas pastiprinti – vaikai pina kasas, šukuoja, už pavadėlio tempia. Šuo – geriausias motyvatorius. Tai kineziterapinė, psichologinė procedūra. Šuo – pats geriausias reabilitacijos specialistas!”, – neabejoja Kaniterapinės pagalbos centro prezidentė I. Šikšniuvienė.
Šunį terapijai naudojo ir Z. Froidas
I. Šikšniuvienė pasakojo, kad šunį terapijai naudodavo net pats Zigmundas Froidas. Čiau čiau veislės kalytę Jofi atsivesdavo į psichoanalizės seansus. „Pirmiausia šuo buvo jo paties motyvatorius, o paskui jį atsivesdavo ir į seansus su klientais, šunelis būdavo šalia ir žmonės atsiverdavo. Amerikoje šunys dabar naudojami liudytojų apklausoje, liudytojai lengviau pradeda kalbėti. Šuo padeda įvairiais atvejais”, – pokalbį baigė I. Šikšniuvienė.
