Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją supurtęs skandalas, kai esą nusirašinėjusius moksleivius nubaudęs istorijos mokytojas neva buvo priverstas palikti darbą, toliau nerimsta.
Su DELFI susisiekė vieno iš aptariamų vaikų mama, kuri tikino norinti paaiškinti, kas iš tiesų nutiko lemtingą dieną, ir pasidalinti klausimais, kurie iki šiol neduoda ramybės.
Didžiausia vertybe laiko išsilavinimą
„Didžiausia vertybė mūsų šeimoje – išsilavinimas. Norime suteikti galimybę vaikams būti kuo stipresniais, gauti kuo daugiau žinių, kad jie gyventų visavertį gyvenimą. Tikslas – kad ir kur studijas baigtų, gyventų Lietuvoje ir ją darytų gražesnę“, – pokalbį pradėjo pašnekovė.
Jos teigimu, visos jos atžalos mokosi labai gerai. Mokslo aukštumų siekia ir sūnus, kuris įsivėlė į konfliktą.
„Į KTU gimnaziją mano sūnus įstojo pirmu dešimtuku, aštunta vieta. Jo klasės suolo draugas – ketvirta vieta. Mano sūnus praėjusius metus baigė 9,78 vidurkiu, jo draugas – 9,751. Kauno chemijos olimpiadoje maniškis antrą vietą laimėjo – tas, kuris neva nusirašinėja visą laiką“, – šyptelėjo mama.
Pasak jos, D. Boguševičius – keisto būdo mokytojas. Pavyzdžiui, savo mokomąja medžiaga jis dalijasi tik paties sukurtoje feisbuko grupėje. Čia moksleiviai turi klausytis jo dėstomos informacijos garso įrašų ir perrašyti juos į sąsiuvinius konspektams.
„Mano sūnus buvo toje grupėje užblokuotas dar prieš konfliktą. Ir užblokuotas ne jis vienas – keturi vaikai“, – tikino mama, nurodžiusi, kad nežino tokio pedagogo veiksmo priežasčių.
Papasakojo, kaip situaciją matė mokiniai
Paprašyta papasakoti apie lemtingą dieną, kai jos sūnus esą buvo sučiuptas nusirašinėjantis, pašnekovė tikino, kad jie su klasės draugu sėdėjo antrame suole, pirmasis buvo laisvas.
„Praėjus 20-iai minučių pamokos jis buvo išsprendęs daugiau nei pusę uždavinių. Tuomet jis tikino paprasčiausiai pasisukęs į kolegę ir paklausęs: „O kaip tau sekasi?“. D. Boguševičius, sakė, pašoko nuo kompiuterio, atėmė darbus ir abu išmetė iš klasės. Kadangi tą pačią dieną buvo pamoka, jie gavo po du vienetus ir pastabą už nusirašinėjimą. Kitą pamoką jie priėjo norėdami pasikalbėti, bet sulaukė vienintelio atsakymo: „Ne“. Tuo esą ir baigėsi visa diskusija“, – dėstė mama.
Anot jos, siekdama išsiaiškinti šį konfliktą, ji pirmą kartą užmezgė kontaktą su direktoriumi – nei šiais, nei praėjusiais mokslo metais problemų dėl sūnaus nekilo.
„Jam įrašė du kuolus ir pastabą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad aš turėčiau pasakyti savo sūnui, kuris mokosi puikiai, turi vos 1-2 valandas laisvo laiko, nes nuolat važinėja pas įvairius mokytojus, dėstytojus, kad jis turi nubraukti visus savo mokslus, nes visi TOP 50 universitetai ateityje jam bus uždaryti. Po 10-os klasės istorijos pamokų jis planavo nebesirinkti, taigi šį dalyką baigia su dviem vienetais ir pastaba už nusirašinėjimą“, – suprasti visą situaciją ragino moteris.
Iki šiol negrąžino ir nepalygino kontrolinių darbų
Direktorius esą jai paaiškino, kad su mokytoju pasikalbės, nes jis neturi teisės rašyti dviejų vienetų už tą patį veiksmą.
„Tačiau mokytojas ištrynė vienetus, trenkė pareiškimą, išėjo ir pradėjo komunikaciją feisbuke. Ten jis išvadino mano vaikus vagimis, vartojo visus kitus epitetus“, – stebėjosi ji.
Mama klausėsi ir garso įrašų iš pamokų, kuriuos vaikai darydavo dėl to, kad nespėdavo konspektuoti mokytojo pasakojimų. Nustebino ją tai, kad klasėje dažnai vyraudavo triukšminga atmosfera, paklaustas, pedagogas imdavo pasakoti apie bet ką, nors tai kartais būdavo visiškai nesusiję su mokomu dalyku, pašaipus neretai atrodydavo ir jo kalbėjimo tonas.
„Nėra griežtos drausmės, nėra nieko, tačiau staiga būtent tie vaikai pasirenkami ir baudžiami. Man klausimas kyla atvirkštinis, ar D. Boguševičius nebuvo supykęs dėl to, kad užblokuoti vaikai vis tiek sprendžia, daro uždavinius? Kodėl negrąžinti kontroliniai darbai? Kodėl jie neįvertinti? Kodėl nepažiūrėta, ar jie sutampa?“, – klausimais dalijosi ji.
Papasakojo, kaip užvirė konfliktas
Mama spėjo, kad gimnazijos administracija šių klausimų mokytojui neuždavė, nes jiems tiesiog svarbus gimnazijos įvaizdis, jie nenori, kad apie tai būtų plačiai diskutuojama viešumoje.
„Niekas nekalba apie tai, kad, pirma, nėra nusirašinėjimo fakto. Antra, du vienetai, kurie sugadina abiejų pirmūnų ateitį, uždaro duris visam laikui. Tai adekvatu?“, – klausė ji.
Mama neneigė, kad jos sūnus turėjo teisę perrašyti kontrolinį darbą – to mokytojo reikalavo direktorius, gavo gana aukštą įvertinimą.
„Tačiau direktorius man taip pat pasakė, kad parašyčiau raštą, kad jam reikia oficialaus kreipimosi, nes toliau negalės su mokytoju susitvarkyti. Kadangi suvokiau, kad konfliktas vyksta, mes parašėme raštą. Tėvai paklausė, ar renkame parašus dėl D. Boguševičiaus, galvojome mokytoją visai klasei pakeisti, bet viena mamų pasidalijo dokumentu su mokiniais, taip ir prasidėjo visas vajus“, – sakė ji.
Pašnekovė tikino asmeniškai su mokytoju apie šį konfliktą nekalbėjusi, jis esą pasakė, kad to jam ir betrūksta – aiškintis su kažkokiomis mamytėmis.
„Visą mūsų šeimą jis užblokavo feisbuke“, – stebėjosi moteris.
Gali grėsti pastaba arba įspėjimas
Pirmadienį gimnazijoje bus svarstoma, kas lauks, įtariama, nusirašinėjusių mokinių. Remiantis mokyklos kodeksu, nusirašinėjus gresia įspėjimas arba pastaba.
„Tai mūsų vidinis reikalas. Mano manymu, tai yra mūsų gimnazijos vidinis klausimas, ne viešumoje nagrinėjamas. Kiekviena mokykla tokius atvejus sprendžia – nesame pirmi ir vieninteliai Lietuvoje“, – DELFI nurodė gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.
Anot jo, visi daro klaidų, o kol kas dar nėra net aišku ir tai, ar vaikai iš tiesų bandė dalintis kontrolinio darbo atsakymais.
„Čia yra pirmi vaikų nusižengimai, gimnazijoje nebedarome tokių dalykų, kad už nusižengimus iš karto baustume. Tai yra vaikai, tai yra bendrojo lavinimo įstaiga, vyksta ugdymas – ir vaikai daro klaidų, ir suaugę daro klaidų, mes visi mokomės iš jų“, – tikino pašnekovas.
Nustatytas pažeidimas dėl operatyviai neištirto galimo nusirašinėjimo atvejo
Pačiam T. Kivarui praėjusį penktadienį vykusio valdybos posėdžio metu buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas. Paklaustas, kodėl, direktorius aiškino to sulaukęs, nes operatyviai neištyrė galimo nusirašinėjimo atvejo.
„Negaliu ginčytis su tuo, negaliu ir komentuoti. Nusprendė valdyba, ji priėmė sprendimą. Aš labai stengiuosi nesigilinti į šiuos reikalus, nes noriu, kad gimnazija grįžtų į normalias vėžes ir mes toliau tęstume darbus. Visa ši situacija gimnazijai tikrai nedavė nieko gero“, – tikino gimnazijos vadovas.
Tačiau plačiau kalbėti apie aptariamą situaciją jis atsisakė motyvuodamas tuo, kad tai – vidinis mokyklos reikalas, kuriuo viešai jis yra pasakęs viską, ką derėjo.
„Stengiamės situaciją spręsti, iš to išeiti ir keliauti toliau“, – tenurodė T. Kivaras.
Vadino emocingu žmogumi, kuris ne visuomet adekvačiai įvertina aplinkybes
Tiesa, DELFI pasiekė ir KTU gimnazijos dailės mokytojos Violetos Židonytės laiškas, kuriame – daugiau abejonių Domo Boguševičiaus darbo metodais. Ji sutiko, kad jis būtų perpublikuotas viešai.
Pedagogė tikino kalbėti norinti ne tik asmeniškai, bet ir daugumos mokytojų vardu – kolegos esą išsakytoms mintims pritaria, į jų poziciją rengiant neva KTU bendruomenės peticiją nebuvo įsiklausyta.
„Vertinant KTU gimnazijoje kilusį skandalą, pagrindinė tema čia – ne galimas akademinio nesąžiningumo toleravimas, o nesusišnekėjimas. Blogiausia, kad tuo metu, kai suaugusieji nesusišneka, situacijos įkaitais tampa vaikai. Apmaudu dėl to, kad būtent pedagogo pastangomis išplatinta neteisinga, netiksli informacija. Manyčiau, šios situacijos pradžia yra asmeninės istorijos mokytojo D. Boguševičiaus savybės. Jis yra emocingas žmogus ir ne visuomet adekvačiai įvertina aplinkybes“, – nurodė mokytoja.
Tikina tapusi liudininke, kad pažymių ištrinti nereikalavo
Anot V. Židonytės, D. Boguševičius buvo viešai savo feisbuko paskyroje paskelbęs, kad gimnazijos administracija jį meta iš darbo dėl to, kad surašė vienetus nusirašinėjusiems gimnazistams, esą vėliau jo buvo pareikalauta tuos pažymius ištrinti.
„Aš buvau liudininkė, kaip ir kiti keliolika mano kolegų, kurie po incidento per ilgąją pertrauką buvo mokytojų kambaryje. Niekada iki šiol negirdėjau, kad pavaduotoja nors kiek pakeltų toną. O čia ji pakankamai griežtai D. Boguševičiaus klausė, kodėl jis teigia, kad jam buvo liepta ištrinti kuolus, nes to niekas nereikalavo. Visi mes žinome feisbuko galią, o ten jis jau buvo pasidalinęs informacija, kad jam liepė trinti kuolus. Ir nors vėliau tą postą Domas ištrynė, informacija jau spėjo pasklisti. Nuo to viskas ir prasidėjo. Jokių tėvų raštų tuo metu dar nebuvo“, – informavo ji.
Pasak pedagogės, mokytojas yra sukūręs net jį palaikančiųjų grupę feisbuke.
„Tėvų kreipimasis į direktorių buvo vėliau. Kiek man yra žinoma, jie teiravosi dėl mokytojo darbo metodikos, kodėl, pavyzdžiui, vaikams reikia per pamoką dėstomą dalyką įrašinėti telefonu, o po to namuose šifruotis. Administracija privalo reaguoti į bet kokį skundą. Todėl, kaip žinome, ir buvo iškviestas specialistas įvertinti jo dėstomos metodikos. Tai buvo administracijos sprendimas, nesiimu vertinti, ar vienintelis tinkamas. Manau, jeigu ne kolegos impulsyvus ir ambicingas charakteris, dabartinės situacijos nebūtų“, – nurodė V. Židonytė.
Tėvų nepasitenkinimas kyla ne pirmą kartą?
Jos teigimu, gal ir nemalonu, kai kas ima tave vertinti, tačiau, jei daug metų dirbi mokytoju, net ir naktį pakeltas į visus klausimus galėsi atsakyti.
„D. Boguševičiaus dėstymo būdas, bendravimo ypatumai, koks geras specialistas jis bebūtų, ne pirmą kartą kelia tėvų nepasitenkinimą. Pernai ir užpernai buvau dabartinės vienos vienuoliktokų klasės auklėtoja. Prieš dvejus metus viename iš pirmųjų tėvų susirinkimų dauguma išauklėjamosios klasės tėvų skundėsi istorijos mokytojo elgesio maniera pamokose, dalyko dėstymu, bendravimo kultūra, neadekvačiais įvertinimais. Skundėsi, kad kai kurie vaikai, ypač mergaitės, jaučiasi įžeidinėjamos, pašiepiamos, bijo eiti į istorijos pamoką. Tėvai domėjosi, ar galima būtų pakeisti mokytoją kitu. Kaip klasės vadovė tuo klausimu privalėjau kreiptis į direktorių“, – nurodė mokytoja.
Šis esą pasakė, kad tai būtų galima daryti tik, jei raštu kreiptųsi daugiau nei pusė mokinių tėvų. Jie pageidavo pasikalbėti su mokytoju prieš tokį raštą rengdami, tačiau D. Boguševičius tąkart neva tik atrėžė, kad su jokiomis tėvų grupėmis nekalbės, lai jie eina pas jį po vieną.
„Šiaip jau nė vienas mokytojas tokios arogancijos sau neleidžia, tėvų susirinkimai ir yra tam, kad išsiaiškintų rūpimus klausimus. Taip tąsyk ir liko – gimnazistų tėvai suabejojo, ar nepakenks jaunam specialistui, ar šis „neužsisės ant“ jų vaikų. Blogiausia šiandieninėje situacijoje, kad manipuliuojama paaugliais tuomet, kai darbinius santykius suaugusieji turi išsiaiškint patys. Tačiau, regis, kolega nelinkęs ramiai bendrauti ne tik su mumis, pedagogais, bet ir su administracija“, – pozicija pasidalijo V. Židonytė.
Dar nėra apsisprendęs, ar sugrįš
Savo ruožtu pats D. Boguševičius DELFI sakė dar neapsisprendęs, ar į gimnaziją grįš. Viešai išplatintame laiške T. Kivaras tikino mokytoją kviečiantis atsiimti pareiškimą, rekomendaciją priimti direktoriaus siūlymą išsakė ir gimnazijos valdyba.
„Vis dar sprendžiu, nes, pirma, dar sergu. Be to, turiu šiek tiek laiko iki paduoto prašymo pabaigos, iki gruodžio 20 dienos. Svarbiausia, jaučiuosi ir truputį sutrikęs. Iš žiniasklaidos sužinojau apie valdybos nutarimus, tiesiogiai man jie niekaip nebuvo atsiųsti. Nors aš tarsi viena iš suinteresuotų šalių, jokio oficialaus laiško negavau. Maža to, ten pasakyta, kad man rekomenduojama priimti direktoriaus kvietimą sugrįžti. Su malonumu jį priimčiau, tik jokio oficialaus kvietimo aš nesulaukiau. Na, nebent tokiu yra laikomi administracijos pareiškimai spaudoje“, – svarstė pašnekovas.
Valdybos posėdžio metu jis sakė 20 minučių buvęs klausinėtas kone tų pačių klausimų, į kuriuos jau anksčiau atsakymus pateikė žurnalistams.
„Apie patį nusirašinėjimo faktą, apie tai, kaip moksleiviai yra informuojami apie galimas pasekmes… Buvo klausiama ir apie mano pasiryžimą sugrįžti“, – sakė D. Boguševičius.
Nemano, kad nuobaudas moksleiviams dar reikia svarstyti
Pedagogas sakė nesantis tikras, ar galimybė nubausti įtariamus vaikus iš viso turėtų būti svarstytina.
„Pirma, jau praėjo beveik 50 dienų nuo įvykio, todėl objektyviai ir operatyviai ištirti kaip ir nelabai įmanoma. Kita, viena nuobauda jiems buvo skirta man ją priimant – jie perrašė darbą. Jei atvirai, aš nelabai matau prasmės tai daryti. Šis veiksmas, kaip aš matau, nes informuojama dienyne, yra tyrimas dėl istorijos pamokoje galimai įvykusio akademinio nesąžiningumo atvejo. Tai visai įmanoma, kad tiesiog bus pripažinta, kad nusirašinėjimo nebuvo“, – įžvelgė pedagogas.
D. Boguševičius aiškino po to, kai vienetais įvertino moksleivius, sulaukęs direktoriaus priminimo, kad vienašališkas mokinių vertinimas neigiamai yra darbo tvarkos taisyklių pažeidimas (T. Kivaras daugiau į DELFI skambučius nebeatsiliepė, todėl jo pozicijos šiuo klausimu pateikti negalime – DELFI).
„Tai nėra nauja, kas pasikartojo įsakymuose. Tai man buvo pasakyta ir pirmajame susitikime su direktoriumi spalio 25 dieną. Kai man sakoma, kad yra darbo taisyklių pažeidimas, vienašališkas sprendimas, na, aš tai vertinu kaip spaudimą. Ypač, kai tai atkartojama dar dviem įsakymais“, – tikino mokytojas.
Apeliavo į du punktus
Pasitikslinus, ar tai reiškia, kad mokytojas neturi teisės pats rašyti neigiamą pažymį (iki 4 balų), D. Boguševičius sutiko, kad būtent tai dokumentuose ir nurodyta.
„Buvo apeliuojama į du punktus gimnazijos darbo tvarkos taisyklėse. Viena, apie nesąžiningą moksleivių elgesį reikia informuoti mokinių tėvus, gimnazijos direktoriaus pavaduotoją ugdymui. Antra, reikalaujama bendrauti korektiškai su bendruomene ir pagrįsti vertinimą. Tačiau niekur nesakoma, kad reikia suderinti vertinimą su bendruomenės nariais“, – sakė pašnekovas.
Mokytojo teigimu, jam nebuvo tiesiogiai nurodyta vertinimus panaikinti, tačiau pasakyta, kad juos jis nusprendė vienašališkai, o to padaryti negalėjo, nes pažeidžia gimnazijos taisykles.
„Kai tau administracija tokią poziciją primeta, tu supranti, kad tai yra imperatyvus nurodymas. Galbūt klaidingai supranti, bet tuo metu yra taip. Be to, man buvo sakoma, kad vis dėlto mokinius derėtų vertinti už žinias. Vengdamas didesnio konflikto, panašu, kuris galiausiai išaugo, nusprendžiau, kad galbūt protingesnis sprendimas bus jiems leisti perrašyti darbą. Jie nebuvo anksčiau įkliuvę nusirašinėjant, perrašė ir tąkart jau tikrai sąžiningai“, – nurodė mokytojas.
Mano buvęs apibūdintas kaip asmeninis priešas
V. Židonytės laišką jis apibūdino kaip galbūt asmeninių pozicijų priešpriešą.
„Kaip aš tada 10 metų išbuvau mokykloje? Kodėl mane mokiniai siūlė metų mokytoju? Ne pats juk siūliausi. Be to, galiausiai ir dabar kažkokį kontaktą mezgiau, ir mokiniai, ir jų tėvai mane palaikė. Tie patys tėvai tėvų dienose lankydavosi, su visais, rodos, susišnekėdavome“, – stebėjosi pedagogas.
Anot jo, jei skundžiamasi tuo, kad jis galbūt per mažai dėmesio parodė kolegoms, tai tai yra gana sąlyginis dalykas.
„Mano supratimu, toks „svaidymasis“ apie kolegas tiesiogiai yra kolosalus netaktas. Kiek buvo šioje situacijoje įmanoma, aš pats stengiausi nei mokinius diskredituoti, nei tuo labiau kolegas. Tuo labiau, kad juos nei kažkuo kaltinau, nei mačiau didelių kolegų (iki konkrečiai šio vieno žmogaus) pareiškimų“, – tikino jis.
Bendrauja ir feisbuku
D. Boguševičius neigė, kad feisbuke yra sukūręs jį palaikančiųjų grupę, tačiau tikino administruojantis kelias grupes, kuriose dalijasi medžiaga su mokiniais. Apie tai jis yra informavęs administraciją.
„Tuo metu, kol dar dirbau, mokiniai tikrai nebuvo blokuojami. Dabar kai kuriuos, ypač suinteresuotas puses, aš kartais blokuoju vien dėlto, kad nebūtų neaiškumų. Tiesa, juos galima bet kada atblokuoti, nieko specialaus toje medžiagoje nėra. Faktiškai, grupė galėtų būti vieša, jei ne viena smulkmena – ten yra ir mano autorinės medžiagos, kuri nenoriu, kad sklistų po internetą. Taip jau yra buvę – patalpinau „Moodle“ aplinkoje, o po kurio laiko radau laisvai klajojant internete“, – pasakojo mokytojas.
Paklaustas dėl aptartos klasės, kurią lankiusių moksleivių tėvai esą jau anksčiau turėjo priekaištų jo darbu, pedagogas tikino su šiuo atveju susipažinęs.
Vienintelis skundas – dėl esą per aukštų standartų
„Gimnazijoje kažkada yra buvusi tokia situacija (nežinau, kodėl), kada tėvai labai agresyviai bendravo su mokytojais, ne tik su manimi. Po to, faktiškai, atsisakau eiti prieš klasę. Kitas to motyvas, tėvų dienų metu mokytojai turi kabinetus, kuriuose galime juos priimti. Taigi tai būtų buvę mažų mažiausiai nesąžininga tų tėvų, kurie gana ilgą laiką laukė tam, kad individualiai su manimi pabendrautų, atžvilgiu. Yra buvę tokių atvejų, kad toji pati Jūsų minėta auklėtoja įsiveržia į kabinetą man bekalbant su kitais tėvais ir pareiškia norinti, kad ateičiau į jos klasę, o už durų laukė dar bent 10 žmonių. Aš tiesiog pasakiau, kad su tais tėvais pasikalbėsiu, bet lai jie ateina pas mane. Tačiau tėvai neatėjo, skundų nebuvo“, – sakė jis.
Vienintelis skundas, su kuriuo D. Boguševičius tikino susidūręs, tai mamos pastaba, kad iš vaikų jis reikalauja pernelyg didelių tekstų – esą jos vaikas gamtamokslininkas, jam tokių tekstų gyvenime rašyti nereikės, reikalavimai per aukšti.
„Jokių kitokių skundų – dėl elgesio, bendravimo, bent man į akis išsakytų, aš nesulaukiau“, – sakė mokytojas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
