„Sunku kalbėti šia tema“, – sunkiai žodžius renka Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tačiau Matijošaičių šeima ryžosi kalbėti apie šeimą ištikusią tragediją, kai nuo laiptų nukritusi žuvo Irena Matijošaitienė. Šeima paaukojo moters organus donorystei ir ragina tai daryti kitus.
I. Matijošaitienė sunkią galvos traumą patyrė 2013 metų kovą. Netrukus verslininkės ir politikės gyvybė užgeso Kauno klinikose, tačiau artimieji išpildė moters valią ir paaukojo organus donorystei.
Praėjus puspenktų metų nuo tragedijos, V. Matijošaitis vis dar sunkiai renka žodžius apie žuvusią žmoną. „Tikrai nėra lengva kalbėti, tačiau tai nėra mano ar mano šeimos idėja. Tai buvo Irutės idėja. Ji visada atviriau ir paprasčiau kalbėdavo. Ji visuomet sakydavo, kad šioje žemėje mes esame svečiai ir kažkada išeisime. O jei išeidamas gali padėti išgelbėti kažkieno gyvybę, tai išgelbėk. Esu dėkingas sūnums, kad tą sunkią valandą puikiai suprato ir puikiai prisiminė, ką kalbėjo mama. Visi trys draugiškai sutarėme paaukoti organus tiems, kas jų laukia. O laukia ilgai“, – pasakojo V. Matijošaitis.
Irena Matijošaitienė: „Donorystės tema pas mus dar yra savotiškas tabu. Buityje mes frazę „mirštu, kaip noriu…“ esame savotiškai nuvalkioję ir materializavę. Dažnai įsivaizduojame, kaip norime, kad net mirštame dėl kažkokio daikto, mirštame, kaip norime atostogų. Realiai absoliučiai mes visi mirštame, kaip norime gyventi. Yra žmonių, kurie niekuo dėti yra visiškoje laukimo fazėje ir jų likimas priklauso tik nuo pasikeitusio mūsų visų požiūrio“, – sako Dainius Matijošaitis.
„Visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Anksčiau buvo baimių, kad jei turėsiu donoro gatvę tai neva tave kažkas pagrobs ir panašiai. Dabar tas požiūris po truputį keičiasi, tačiau iš pildomų donorų kortelių matyti, kad neaiškumo jausmas pas žmones yra. Psichologiškai visiems labai sunku suprasti, kad tuo momentu savo nuomonės tu jau neišreikši. Tai gali padaryti tik artimieji. Jei žmonės bijo pildyti donorų korteles, tai labai svarbu, kad artimieji žinotų to žmogaus valią, kaip jis nori kad su juo būtų pasielgta tą sunkią minutę. Panašiai atsitiko ir mums, kai mamai atsitiko nelaimė. Visi žinojome, ko mama norėjo ir ką mums daryti“, – kalbėjo Šarūnas Matijošaitis.
Šeštadienį bus minima donorystės diena, o ši diena tapo išskirtine tinkamo inksto donoro sulaukusiai asociacijos „Gyvastis“ narei Irmai Juodienei. „Lygiai prieš 17 metų spalio 13-ąją aš jau gulėjau Santariškėse ir laukiau. Keista, bet tas laukimas buvo kitoks, nei dabar. Kai atsiguli į ligoninę ir žinai, kad vyks transplantacija, nes mano donorė buvo mano mama, aš tada net nepagalvojau, kad dažnai vartoju frazes: mirštu, kaip noriu valgyti, mirštu, kaip noriu gyventi. O tada aš realiai miriau kaip norėjau gyventi. Iš tikrųjų kiekvieną dieną žmonės kovoja su kančia. Nori gerti, bet negali. Visą dieną jaučiasi kaip apsinuodiję, pykina, o vienintelė išeitis yra sulaukti donoro. Artimųjų atsisakymas aukoti organus buvo apie 40 proc., o po Matijošaičių istorijos žmonės suprato, kad donorystė gali gelbėti žmones. Deja, vis dar 20 proc. žmonių donorystei nepritaria“, – teigė I. Juodienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
