Šiandien vakare bus švenčiami Naujieji metai. Katalikiškuose kraštuose ši data minima gruodžio 31 dieną. Tačiau religingi žydai Naujuosius metus švenčia pagal judėjų kalendorių – 4 mėnesiais anksčiau, nes pagal Senąjį Testamentą šiandien pasaulyje prasidėjo jau 5778-ieji metai.
Šįvakar prasideda žydų Naujieji metai Roš Hašana. Tad šiandien reikėtų vieni kitiems linkėti „Šana tova u metuka“ (hebr.) – „Gerų ir saldžių metų”. Išvertus iš hebrajų kalbos, Roš Hašana reiškia „Metų galva“, kitaip tariant – metų pradžia.
Roš Hašana švenčiama tišrei mėnesio pirmąją dieną (aut. past. ši diena yra laikoma pirmojo žmogaus sukūrimo diena). Dažniausiai tai būna rugsėjis, kartais – spalio pradžia. Kadangi žydų diena prasideda vakare, Naujieji metai taip pat pradedami švęsti saulei nusileidus, o šventė tęsiasi dvi dienas. Šventė šiemet prasideda rugsėjo 20-tosios vakarą. Šiuo laikotarpiu, panašiai kaip per šabą, nedirbama jokių darbų.
Per žydų Naujuosius metus kepama chala (pynutę primenanti duona), tačiau ne įprasta pailga, o apvali, simbolizuojanti metų cikliškumą, valgomi obuoliai su medumi, ant stalo dedami keli simboliai, tarp kurių ir žuvies galva. Juokaujama, kad būtum prie žuvies galvos, o ne uodegos.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai susisiekė su Kauno žydų religinės bendruomenės vadovu Mauša Bairaku. Pasak jo, Roš Hašana yra kur kas rimtesnė šventė nei tik Naujųjų metų šventimas. Jos metu prašoma, kad Dievas įrašytų besimeldžiančius į savo knygą, būtent tam pasitelkiamas ragas – jis pučiamas. „Per šias apeigas prašoma Dievo atleisti visas nuodėmes, esame pasirengę už jas atgailauti, kad būtumėme pasiruošę ištverti už dešimties dienų laukiantį grėsmingą periodą – Jom kipurą (aut. past. kasmetinė atpirkimo diena spalio mėnesį, skirta tautinei ir asmeninėms išpažintims bei apsivalymui nuo nuodėmių)“, – pasakojo M. Bairakas.
Kauno žydų religinės bendruomenės vadovo teigimu, Roš Hašana išvakarėse arba kur kas anksčiau lankomi artimųjų, psgerbiami išminčių kapai, kurie visoje Europoje itin reikšmingi judaizmui.
Paklaustas apie tai, kokie patiekalai atsiduria ant šventinio stalo per judėjų tikėjimo žmonių Naujuosius. M. Bairakas sakė, jog pirmasis patiekalas – šalta žuvis, ji gali būti patiekiama su salotomis. Vėliau keičiami indai ir patiekiamas šiltas patiekalas – mėsa. Šventinių vaišių pagrindas – chala, jau minėta pynutę primenanti duona, kuri mirkoma meduje, bei obuolys – jis taip pat mirkomas meduje. Be to, valgomas granato vaisius, simbolizuojantis tarpusavio vienybę. „Atlikdami šiuos veiksmus, mes meldžiamės ir prašome, kad kiti metai būtų tokie pat saldūs, derlingi, perlingi kaip ir praėjusieji“, – pasakojo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas.
Iki holokausto tragedijos apie trečdalis Kauno gyventojų buvo žydai, todėl tarpukario Kaune ši šventė buvo gana masiškai minima ir gerbiama kitų religijų atstovų.
