Miestas – tai gyvas, besikeičiantis audinys – kažkas atsiranda, kažkas nunyksta, tačiau visada išlieka ilgesys vietoms, kurios kelia prisiminimus. Vilniaus gatvėje įsikūrusi „Buon Giorno taverna“ – viena tokių vietų, kurią kauniečiai dažnai mini savo rekomendacijose, kaip vertą aplankyti.
[galerija kiek=”8″]
Patys kūrė Vilniaus gatvės trauką
Jei galėtume sugrįžti į Vilniaus gatvę, kokia ji buvo per ekonominę krizę 2010-aisiais, liktume gerokai nustebę. Tuo metu kiekvienoje gatvės atkarpoje veikė vos po kelias kavines, iš kurių iki šių dienų išliko vos viena kita, tebuvo kelios lauko terasos, vaikštinėjo pavieniai atsitiktiniai praeiviai, kurių dauguma – tie patys senamiesčio gyventojai.
Visai kitokią Vilniaus gatvę matome šiandien: gausybė kavinių, restoranų, barų, ledainių ir užkandinių užpildo beveik visą gatvę jaukiai prisėsti kviečiančiais staleliais, prie kurių bent jau savaitgalio vakarais beveik niekuomet nebelieka tuščių vietų. Judriausia miesto pėsčiųjų gatvė jau seniai tapo miestiečių ir svečių laisvalaikio praleidimo traukos vieta, kurios šurmuliavimu vis dar nepaliauja stebėtis ir patys miestiečiai. Dažnai gali nugirsti, kaip kažkas liko „maloniai nustebintu“, kad pas jus senamiestyje gali pasijausti, lyg Europos didmiestyje.
Tačiau tam sukurti prireikė ne tik laiko, bet ir nemažai pastangų. Lygiai prieš septynerius metus birželio viduryje duris atvėrusi „Buon Giorno“ taverna buvo pirmoji Egidijaus ir Gretos Trumpų realizuota idėja, sukurti Kaune jaukią, stilingą, patogią vietą ilgiems pasisėdėjimams mieste su šeima ar draugais. Jie patys taip pat nemažai prisidėjo prie visos Vilniaus gatvės patrauklumo didinimo – buvo tarp tų verslininkų, kurie ir išjudino tą šurmulį Vilniaus gatvėje, kuris nerimsta iki šių dienų.
Sugrįžti vilioja nostalgija
Šiandien užsukęs į jų su meile ir nuoširdžiu atsidavimu kurtą vyninę, liksi maloniai nustebintas ne tik išlaikyta dvasia, patiekalų kokybe, bet ir tuo jaukiu šurmuliu, kurį „užkurti“ reikėjo turėti išties aviniško užsispyrimo. Abu po Avino ženklu gimę bendrasavininkai ir šiandien prisimena, kas labiausiai skatino šiam drąsiam žingsniui, kai dauguma kavinių vos sudūrė galą su galu ar net ketino užsidaryti.
„Tuo metu mūsų verslas buvo didmeninis kavos, maisto produktų ir alkoholio tiekimas, turėjome labai daug idėjų, kurias siūlėme viešojo maitinimo verslui, tačiau buvo sunku užkrėsti kitus naujovėmis, gal buvo mažai pasitikėjimo, kad pasiteisins. Tad atidarėme patys vietą, kur pirmieji pasiūlėme vyną ąsotėliuose, arba pirkti vyną buteliais parduotuvės kaina, o už aptarnavimą kavinėje – atkimšimą, taures – taikėme kamščio mokestį. Turėjome kiek kitokį požiūrį į meniu, indus, kitus formalumus, bene pirmieji meniu įtraukėme populiarius itališkus užkandžius – brusketas ir išmokėme Kauną šio tradicinio itališko pavadinimo, kaip ir ir itališko pasisveikinimo „Buon Giorno“ (itališkai – laba diena), kuriuo iki šių dienų pasitinkame savo svečius“, – sako visuomet energingas Egidijus Trumpa.
Jis prisimena, kad atidarymo dieną beveik tuščioje Vilniaus gatvėje pats sustatė lauko staliukus ir kėdes, virtuvėje pirmąsias brusketas tepė Greta, prie baro gaminti kavos stojo 11-tą klasę baigęs sūnus Eimantas, o jis su keliomis merginomis kvietė praeivius užsukti ir išbandyti jų naująjį vyninės „konceptą“.
„Žmonėms kažkaip patiko, jaučiau tai – mačiau iš jų žvilgsnių, kūno kalbos. Dauguma žmonių, kurie tada pirmą kartą pas mus užsuko – tebesilanko iki šių dienų. Juk pas mus tiek daug žmonių susipažino, kūrė šeimos, jiems gimė vaikai – tai prisiminimai, kurie visiems brangūs. Norėčiau, kad po kelių dešimtmečių jau jų vaikai galėtų ateiti ir sakyti – o tai ta vyninė, kur susipažino mano tėvai“, – svajoja kaunietis.
Kai girdi priekaištus – apsipila ašaromis
Vilniaus gatvėje duris atvėrusi vyninė gana greitai tapo kauniečių mėgiama laisvalaikio praleidimo vieta – penktadienio ar šeštadienio vakarais be rezervacijos čia sunkiai galėdavai rasti laisvą vietą. Žmones traukė demokratiška, jauki atmosfera, vienas šalia kito nedideliais atstumais sustatyti staleliai, kaip Italijoje, kur gali lygiai taip pat gerai jaustis didesniame būryje draugų, kaip ir užsukęs užkandžiui ar taurei vyno be draugijos.
„Svečiams patiko neįpareigojantis sėdėjimas ant sėdmaišių, kurių tik vėliau atsisakėme, nes valgyti patogiau prie stalelių, patiko didžiulės netradicinės alaus taurės, patiko tie vyno ąsotėliai, nors prieš tai patyrę Kauno restoranų vilkai sukiojo pirštu ties smilkiniu ir sakė, kad jau Kaune – tai niekaip tai neprigis. O mes kasdien džiaugiamės, kad patikome kauniečiams, kad tapome jiems reikalingi. Dar ir dabar Greta apsipila ašaromis, kai išgirsta nusiskundimų tavernos darbuotojų darbu, ar kokia nesėkme – tai primas mūsų projektas ir mums jis pats brangiausias“, – atvirauja E. Trumpa.
Kitokios filosofijos ir papročių vietą Kaune Egidijus ir Greta Trumpos atidarė per pačią ekonominę krizę. Nuo pat pradžių jie laikėsi filosofijos – netaupyti kokybės sąskaita. Visada patiekalų gamyboje naudoja originalius itališkus produktus, kurių daugumą patys importuoja iki šių dienų. Labai daug dėmesio skiria aptarnavimui, nuo itin preciziškos čia norinčių dirbti žmonių atrankos iki jų mandagumo, inteligencijos, pagarbos klientams ugdymo.
„Mūsų darbuotojai – tai mūsų veidas. Svarbu, kaip pasitinkame klientą, su kokia nuotaika, ar mums tikrai nuoširdžiai rūpi jo poreikiai, norai – žmonės labai greitai pajaučia dirbtinumą, todėl galiu sakyti, kad mūsų darbuotojai dažnai pasižymi kiek kitokiomis žmogiškosiomis savybėmis, vertybėmis, nei dažnai sutiksite kitur“, – sako Asta Kaunaitė, kuri čia dirba beveik nuo atidarymo dienos ir jau beveik antrus metus vadovauja tavernai. Šiuo metu visam „Buon Giorno“ tinklui vadovaujantis Radis Šalvaitis taip pat komandos senbūvis – prieš septynerius metus būtent jis prižiūrėjo tavernos atidarymo formaliąją pusę. Didele darbuotojų kaita pasižyminčioje srityje, darbuotojų lojalumas – įvertinimo ir pastovumo rodiklis.
Džiaugiasi sugrįžtančiais lojaliais kauniečiais
„Džiaugiamės, kad mūsų svečiai su metais taip pat tampa lojalesni – išbandę naujas vietas, vis dažniau sugrįžta pas mus, įvertinę kokybę ir dėmesį, kurį skiriame savo mėgiamai veiklai“, – sako Egidijus.
Ir nors pagrindinė „Boun Giorno tavernos“ koncepcija – jaukus šurmulys ir pastovumas, kaskart jos šeimininkams kyla naujų idėjų, pavyzdžiui, neseniai svečiams pradėta siūlyti patiems suformuoti savo mėgiamų sūrių rinkinį, tinkanti prie vyno, kurį čia pat ir paraikys iš didžiulių vitrinoje sudėtų keleto sūrio rūšių gabalų. Prie sūrio labai tinks krekeriai, o kažkam gal ir braškės.
Jomis gimtadienio proga buvo pavaišinti užsukusieji pasidžiaugti, kad „Buon Giorno“ Kaune – jau septyneri. O praeiviams garsiai apie tai pareiškė rytietiškų būgnų bumpsėjimas, kurio taktą mušė patys šeimininkai ir jų svečiai. Juk viskas, kas teikia malonumą ir džiaugsmą yra kuriama drauge, visų miestiečių, nesvarbu, kurioje baro pusėje jie stovi.
Sekite „Buon Giorno taverna“ naujienas socialinio tinklo „Facebook“ profilyje – čia.
