Dėl planuojamo darbdavio socialinio draudimo įmokų perkėlimo darbuotojui keisis minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžiai, mokesčių tarifai. Baiminamasi, kad šie pakeitimai nesumažintų gyventojų „į rankas“ gaunamos algos.
Vienas iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programos įgyvendinimo plane įvardintų darbų yra įvertinti galimybę ir, nustačius tikslingumą, perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų (įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas) darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra žadėjęs apie šiuos ir kitus mokestinius pasiūlymus pranešti iki vasaros pradžios.
Tuo metu Trišalei tarybai priklausančios profesinės sąjungos jau kelia klausimus, kokios įtakos mokesčių nuo algos pertvarka turės minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), kaip dėl jos keisis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka.
Apie tai Trišalė taryba turėjo diskutuoti gegužės 23 dienos posėdyje, tačiau klausimas atidėtas, nes visą laiką teko skirti naujoms Darbo kodekso pataisoms.
V. Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė trečiadienį DELFI sakė, jog kol kas negali atsakyti į klausimus apie MMA ir NPD.
500 eurų MMA
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės DELFI persiųstame rašte keliamos problemos dėl naujų MMA ir NPD dydžių.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 380 eurų, tačiau ši Vyriausybės nutarimu nustatoma suma yra be darbdavio mokamos 27,98 proc. „Sodros“ įmokos, 3 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir 0,2 proc. įmokos į Garantinį fondą.
Visa MMA gaunančio darbuotojo darbo vietos kaina išties siekia 498,48 euro. Ar toks ir bus naujasis MMA dydis? Koks tada bus minimalus valandinis atlyginimas? Į šiuos klausimus turės atsakyti Finansų ministerija.
Taip pat įdomu, kaip atrodys darbdavio įmokų dalimi padidintos algos NPD taikymo formulė. Kokie bus jos koeficientai?
Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys didelės dalies šalies dirbančiųjų „į rankas“ gaunamos darbo pajamos.
Šiuo metu gyventojui taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas taip: 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos – MMA (380 eurų).
Tik pagerins statistiką?
Po sujungimo padidėjęs lietuviškas MMA būtų didesnis už lenkišką ar estišką.
Tačiau šis padidėjimas būtų tik nominalus, kai realiai situacija, geriausiu atveju, nepasikeistų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI sakė, kad jei Vyriausybės tikslas yra tik pagerinti statistiką, bet ne realią situaciją, tuomet siūlomi pokyčiai yra visiškai nepriimtini.
„Baiminamės, kad jei perkels socialinio draudimo mokestį ant darbuotojo pečių, tai statistiškai pašoksime į viduriuką, maždaug trečdaliu padidės ir minimalus, ir vidutinis atlyginimai, o realiai viskas gausis taip pat, kaip yra dabar“, – komentavo jis.
A. Černiauskas įspėjo ir apie dvigubo apmokestinimo pavojų. Pavyzdžiui, jau dabar darbuotojas moka 6 proc. PSD ir 3 proc. „Sodros“ įmokas, tačiau nuo tos pačios sumos nuskaitomas ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM).
„Lenkijoje buvo tokia problema, kad paliktas tas pats GPM tarifas, kuris buvo taikomas didesnei sumai. Dabar Lietuvoje 27,98 proc. darbdavio dalis neapmokestinama nei GPM, nei PSD, jeigu tą sumą priskaičiuosime prie darbo užmokesčio, iškart didėja sumokamų mokesčių suma“, – įspėjo profsąjungų atstovas.
Vis dėlto, A. Černiauskas sutiko, kad sujungimas bus naudingas mažas pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems žmonėms, nes jiems tenkantis NPD galės būti taikomas didesnei sumai, o tai reikš didesnę atlyginimo dalį liekančią kišenėje.
Skaidresnės sistemos link
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valeškaitė teigimai atsiliepė apie Vyriausybės planus, nors ir įspėjo apie galimus su jais susijusius pavojus.
„Čia progresas skaidresnių mokesčių sistemos link“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat pažymėjo, jog realiai tokio dalyko kaip darbdavio socialinio draudimo įmokos net nėra.
„Tyrimai rodo, kad jei keičiasi darbdavio tarifas, tai matome, kad tai iškart persikelia į darbo užmokestį. Ta prasme, jis mažinimas“, – sakė I. Valeškaitė.
LLRI analitikė įspėjo, kad anksčiau diskutuotas GPM tarifo didinimas iki 21 proc. būtų žalingas.
„Vyriausybė sako, kad nekeis jo visoms kitoms pajamoms, tarkim dividendai ir toliau būtų apmokestinami 15 proc. GPM. Tačiau čia yra didžiulis pavojus, nes ilgainiui mokesčiai visoms kitoms pajamų rūšims vis tiek padidėtų“, – DELFI sakė I. Valeškaitė.
Dėl „Sodros“ įmokų sujungimo gali kilti klausimų ir dėl darbo sutarčių persirašymo, tačiau tai priklausys nuo to, kokie įstatymai bus priimti.
Apskritai mokesčių nuo algos reforma pareikalaus daugybės teisės aktų pokyčių.
„Reikės keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, „Sodros“ ir PSDF biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymus, Garantinio fondo įstatymą ir t.t.“, – vardijo pašnekovė.
I. Valeškaitės teigimu, svarbiausia, kad visi pakeitimai niekaip nepakeistų darbuotojo „į rankas“ gaunamos algos dydžio.
Ji taip pat pastebėjo, kad beveik 50 proc. gyventojų nežino, kokias bendras išlaidas patiria darbdavys mokėdamas darbuotojui atlyginimą ir mokesčius. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2017 metų balandžio 19–26 dienomis atlikta apklausa.
Apklausa taip pat parodė, kad darbdavio mokesčių ir įmokų dalies perkėlimui darbuotojui pritaria tik 24 proc. gyventojų.
„Žmonės nesupranta, kiek mokesčių sumoka, tai ir šis pakeitimas jiems gali būti neaiškus“, – pridūrė I. Valeškaitė.
Daugiau informacijos skaitykite čia.
