Ankstesnių metų šalies aukštųjų mokyklų ir gimnazijų lyderiai ir toliau laikosi geriausiųjų sąrašo viršuje, rodo žurnalo „ Reitingai“ skelbiami naujausi ugdymo įstaigų vertinimai.
Tarp valstybinių universitetų toliau pirmauja Vilniaus universitetas, taip pat trys universitetai Kaune: Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) bei Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai, penktojoje reitingo vietoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Toliau dešimtuke rikiuojasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija, iš 11 į 7 vietą šoktelėjęs Klaipėdos universitetas, iš 7 į 10 vietą kritęs Mykolo Romerio universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas. Reitingo gale – Lietuvos sporto universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas, dėl kurio likimo planuojant aukštojo mokslo reformą Vyriausybė kol kas labiausiai blaškosi.
Nevalstybinių universitetų penketuke – ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC tarptautinis universitetas, Europos Humanitarinis Universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas bei Balstogės universiteto ekonomikos ir informatikos fakultetas.
Universitetai vertinti pagal moksliškumą, meno ar sporto veiklą, esamą ir būsimą akademinį personalą, alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimą, konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje ir kitus kriterijus.
Reitingo sudarytojai pastebi, kad šiemet sumažėjo atotrūkis tarp KTU ir LSMU, kurie abu dalijasi 2-3 vietomis, tai pat VGTU ir VDU, užimančių 4-5 vietas. Žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė teigia, kad tarptautiniu mastu kai kurių šalies universitetų programos sėkmingai konkuruoja su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis pasaulyje. Pavyzdžiui, Tarptautiniame QS studijų krypčių reitinge 101-150 vietą architektūros, inžinerijos bei statybos studijų kryptyse užima VTGU, 201-250 vieta pasaulyje lingvistikos studijų kryptyje bei 251-300 vieta astronomijos studijų kryptyje su pasaulio universitetais dalijasi VU.
Vertintojų netenkina studijų kokybė
Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė pabrėžė, jog aukščiausiais balais įvertinta vos 6 proc. aukštųjų mokyklų studijų programų. Ji sako, kad šalies aukštosiose mokyklose neveikia vidinės kokybės vertinimo sistemos, nes neretai tos pačios sritys kai kur buvo įvertintos prastai dukart iš eilės joms suteikiant tik 3, ne 6 metų akreditaciją.
Ji atkreipė dėmesį, kad per mažas dėmesys vis dar skiriamas dėstytojų pedagoginiam pasirengimui, o itin dažnai pabrėžiama, kad dėstytojų krūvis yra didelis, jie mažiau laiko gali skirti mokslinei veiklai.
„Tai reiškia, kad jie daug dėsto, tačiau neturi laiko vykdyti mokslinius tyrimus, mokslo kokybė nuo to neauga (…). Galime drąsiai vertinti, kad menuose yra kritinė situacija su materialine baze. Ta visuma duoda tą murkdymąsi vidutinėje kokybėje“, – sakė ji.
N.Skaburskienė pritaria Vyriausybės siekiui mažinti studijų programų skaičių ir sako, kad dar prieš sujungiant aukštąsias mokyklas galėtų būti organizuojamas tikslinis studijų vertinimas naudojantis viešaisiais registrais: „Tai būtų pirmas žingsnis, kuris leistų sumažinti studijų programų kiekį“.
Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, vis dar pastebima tendencija rinktis neperspektyvias profesijas, o šeimos bei patys stojantieji negalvoja apie ateitį ir nesiklauso ekspertų perspėjimų, jog Lietuvoje ruošiama per daug vadybininkų, teisininkų, meno krypčių specialistų.
„Nuo ryto iki vakaro per radiją, per televiziją ir per mikrobangų krosnelę šnekama, kad Lietuvoje per daug parengta teisininkų. Šeimos sako: ne, teisininkai jokiais amžiais neskurdo, neskurs ir mūsų vaikas ten stos. Labai daug jaunuoliu mielai stoja į kūrybines profesijas – fotografiją, kūrybines industrijas. Kai klausi, kur dirbs, sako – nežinau, nesugalvojau“, – pateikė pavyzdžius jis.
Valstybinių kolegijų penketuke – Vilniaus, Kauno kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Kauno technikos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Geriausios nevalstybinės kolegijos, žurnalo sudarytojų vertinimu, yra Vilniaus dizaino, Vilniaus kooperacijos, Šv. Ignaco Lojolos, Vilniaus verslo bei Socialinių mokslų kolegijos.
Vertinant kolegijas taikyti iš esmės tie patys kriterijai, kaip ir universitetams.
Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas sako, kad optimizuojant kolegijų tinklą jo mokykla siūlo palikti Vilniuje vieną valstybinę neuniversitetinio aukštojo mokslo įstaigą. Anot jo, jungimas yra viena iš priemonių pakelti kolegijų studijų kokybę, o besidubliuojančių studijų naikinimas, jo nuomone, įvyks natūraliai.
„Aš sutinku, kad iš 10 dėstytojų 2 turėtų ir pasitraukti, nes vyks optimizavimas (…). Taip kad atleidimų didelių, kaip sakoma, tikrai nebus, – tikino jis. – Be sujungimo aš nematau šuolio, kokį gali padaryti ir universitetai“.
Geriausias Vilniaus gimnazijas užplūdo stojantieji
Antrus metus iš eilės atskirai vertinamos gimnazijos, kurios priima visus mokinius ir kurios atsirenka juos pagal pažangumą. Pastarųjų penketuke – Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Mokinių nesirenkančiųjų švietimo įstaigų reitingo priekyje – Klaipėdos licėjus, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Marijampolės marijonų gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Šiaulių J.Janonio gimnazija.
Gimnazijos vertintos pagal jas pradėjusių lankyti ir baigusiųjų skaičių, taip pat pagal išlaikytų valstybinių egzaminų brandos egzaminų, įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokylose skaičių, taip pat pagal tai, kiek abiturientų gavo šimtukus valstybiniuose brandos egzaminuose.
Pasak G.Sarafino, labiausiai per metus į viršų šoktelėjo Birštono ir Marijampolės marijonų gimnazijos.
vilniečius neramina savivaldybės prioritetų sugriežtinimai priimant į mokyklas vaikus pagal gyvenamąją vietą. Anot jo, tėvus neramina, kad savivaldybė negalės užtikrinti kokybės visose mokylose.
„Tai akivaizdžiai rodo stojamieji egzaminai į Vilniaus licėjų: jie vyko prieš 10 dienų, konkursas buvo košmariškas – 8-9 į vieną vietą, beveik penktadalis visų Vilniaus vaikų. Visi nori kokybės“, – sakė jis.
Pagrindinių mokyklų lygis smarkiai krinta
Pagrindinių mokyklų reitinge rikiuojasi Širvintų rajono Bartkuškio, Skuodo rajono Notėnų, Kretingos rajono Jokubavo A.Stulginskio, Lazdijų rajono Krosnos bei Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos.
Sudarant pagrindinių mokylų reitingą atsižvelgta į 10-os klasės moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus, vertinant matematikos ir lietuvių kalbos žinias.
Žurnalo sudarytojų vertinimu, gerus ar patenkinamus rezultatus pasiekia apie 90 pagrindinių mokyklų iš 400.
„Matematikos savo mokinių visiškai neišmoko daugiau nei 70 pagrindinių mokyklų – visų mokinių neišmoko. Kai kuriose mokyklose dvejetas yra „karaliaus“ pažymys dešimtbalėje sistemoje. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinėje mokykla penkis savo mokinius matematikos išmokė vienetui, du – dvejetui, vieną – trejetui. Visų vidurkis – 1,5 balo dešimtbalėje sistemoje. Vakarų Lietuvą toliau šiurpina Šilutės Jankaus pagrindinė mokykla. Iš 32 dešimtokų matematikos vidurkis nesiekia 3 balų“, – pateikė pavyzdį jis.
Anot jo, panašūs yra ir dalies rajoninių pagrindinių mokyklų lietuvių, anglų kalbos rezultatai. Tokios problemos matomos net klasėse, kuriose vienas mokytojas moko 4 vaikus.
Brandos egzaminai – vieni lengviausių
Žurnalo sudarytojai taip pat įvertino kai kurių užsienio valstybių brandos egzaminų užduotis bei lygino juos su Lietuva. Pasak G.Sarafino, prieita prie išvados, kad Lietuvoje egzaminai yra vieni lengviausių Europoje.
„Pamatėme, kad kokioje nors Latvijoje anglų kalbos egzaminas žymiai sudėtingesnis negu Lietuvoje. Kur nors Škotijoje fizikos egzaminas – žymiai sudėtingesnis, nei fizikos egzaminas Lietuvoje. Matematikos egzaminas išvis yra liurbiškas, nes jis sudėtingesnis visur – nuo Baltarusijos iki Vokietijos. Chemijos egzaminas Lenkijoje žymiai sudėtingesnis, nei Lietuvoje. IT egzaminas Jungtinėje Karalystėje – mūsiškiams iki jo kaip iki mėnulio (…) Tai yra drama – netgi palyginus su tarpukario Lietuva egzaminai gimnazistams buvo žymiai sudėtingesni, nei yra dabar. Jų buvo gerokai daugiau, per mėnesį – apie dešimt“, – teigė jis.
Stebisi tuščiomis mokyklų patalpomis
Dar vienas žurnalo „Reitingai“ nagrinėtas aspektas – ugdymo įstaigų patalpų naudojimas. Anot G.Sarafino, surinkti duomenys parodė, kad apie 50-yje šalies mokyklų vienam vaikui tenka per 40 kv. metrų ploto, apie 30-yje tenka per 50 kv. metrų, o kai kuriose specializuotose mokyklose 80 ar per 100 kv. metrų ploto.
„90 vaikų mokosi 4400 kv. metrų mokykloje. Tai yra didžiulis fabrikas, o vaikų – nematyti. Ir taip yra daugybėje savivaldybių. Taip, Lietuva traukiasi, nyksta, bet šildyti tokias patalpas – tai yra didelis neūkiškumas“, – sakė jis.
