Lietuviai linkę taupyti, nes jų pajamos didėja labai negreit, o kainos kyla nuolat – tai viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu Lietuvoje suklestėjo išparduotuvės, sako jas valdantys verslininkai.
Dabar išparduotuvių gausu ne tik sostinėje, bet ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose. Vien Kaune įsikūrusiame prekybos miestelyje „Urmas“ veikia keliolika tokių parduotuvių.
Kalbantis su jų vadovais aiškėja, kad pastarųjų kelerių metų bumą išparduotuvių srityje lėmė lietuvių verslininkų perprasti šio verslo veikimo principai ir įgyti reikalingi kontaktai užsienyje, nes beveik visos išparduotuvėse parduodamos prekės atkeliauja iš Vakarų Europos. Taip pat pastaruoju metu ypač išryškėjo pirkėjų poreikis įsigyti prekių už kuo mažesnę kainą.
Perka daug
Giedrius Kazlauskas, prekybos miestelyje „Urmas“ dirbančios baldų išparduotuvės vadovas sako, kad mažesnę kainą nenuolaidžiaudami kokybės sąskaita gali pasiūlyti, nes dirba su didžiausiomis baldų gamyklomis, kurios gamina didelius kiekius produkcijos, o taip pat pirkdami iš jų kuo daugiau.
„Tai leidžia mums mokėti mažiau gamintojams, todėl ir pirkėjai pas mus gali įsigyti baldų maždaug 50 proc. pigiau nei jie parduodami rinkoje. Manau, kad kuo toliau, tuo labiau populiarės toks prekybos būdas, išparduotuvių poreikis didės, nes lietuviai linkę taupyti, jų pajamos didėja labai negreit, o kainos kyla nuolat. Juo labiau, kad išparduotuvių populiarumas neblėsta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur toks prekybos būdas leidžia žmonėms dažnai atsinaujinti savo būsto baldus“, – pasakojo G. Kazlauskas.
Neieško prabangos
Pasak jo, suprantama, kad jo įmonės klientai neieško prabangos dalykų. Jie turi aiškius kriterijus, o vienas iš svarbiausių – baldai turi būti labai funkcionalūs. Pavyzdžiui, jei renkasi lovą, tai būtinai turi būti patalynės dėžė, kad išsitiestų ir būtų tinkama miegoti. Jei renkasi virtuvės baldus, viską apsvarsto labai racionaliai – ar tai bus praktiška, patogu, ergonomiška Rasa Blažienė, išparduotuvės „Top Mix“, skirtos visai šeimai vadovė taip pat sako, kad žmones pas juos vilioja ne tik geros kainos, bet ir dėl kokybė.
„Prekiaujame ir drabužiais, ir batais, ir įvairiais namų apyvokos daiktais, atvežtais iš Anglijos. Turime ryšių su pripažintais gamintojais ir todėl patys perkame labai geromis kainomis. Pavyzdžiui, mes galime pasiūlyti aukščiausios kokybės firminius batelius beveik tris kartus pigiau. Taip pat stengiamės prekiauti išskirtiniais daiktais, kurių kitur beveik nėra, bet ir juos siūlome maždaug 30–40 proc. pigiau“, – sakė R. Blažienė, pabrėžusi, kad jos parduotuvėje lankosi ne tik kauniečiai, bet žmonės iš kitų miestų, o taip pat atvyksta ir nemažai vilniečių.
Iššluoja lentynas
„Viking“ išparduotuvė buvo viena pirmųjų, įsikūrusių prekybos miestelyje „Urmas“. Beveik dešimtmetį veikiančios išparduotuvės komercijos direktorius Martynas Didas sako, kad jie specializuojasi likutinių prekių iš Skandinavijos išpardavimu. Tai reiškia, kad pirkėjams siūlomos prekės, kurios Švedijoje ar kažkurioje kitoje Skandinavijos šalyje išimtos iš prekybos, nes jų liko labai nedaug ir turėjo užleisti lentynas kitai, naujesnei produkcijai.
„Mūsų išparduotuvėje yra visko, išskyrus maisto produktus. Daiktai namų ūkiui, drabužiai, technika. Viskas kur kas mažesnėmis kainomis – pirkėjai moka maždaug 40 proc. mažiau. Konkurentų iš esmės neturime, nes esame unikalūs – unikalios prekės, skandinavų gamintojų kokybė. Jei kaina gera, pirkėjai perka viską iš eilės. Pastebėjome, kad lietuviams tinkamiausia kaina – iki 10 eur. Tokiu atveju klientai linkę mokėti ilgai negalvodami. Mes nuolat žvalgomės į naujas rinkas, ieškome naujų prekių, turime nuolat dirbti, galvoti, kaip išlikti rinkoje ir neprarasti patrauklumo“, – apie šio verslo niuansus pasakojo M. Didas.
