Nusipirkti ne patį pigiausią automobilį turguje ar ilgiau nuomoti būstą atsiskaitant grynaisiais pinigais netrukus gali būti sudėtinga.
Siūloma nustatyti, kad maksimali leidžiama tokių sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur.
Finansų ministerija pasiūlė Vyriausybei priimti atitinkamas išvadas dar 2015 m. registruotam Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui.
Jeigu šis būtų priimtas atsižvelgus į Vyriausybės poziciją, grynaisiais pinigais Lietuvoje galėtų būti atliekami atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį tik tuo atveju, jeigu jie neviršytų 3 tūks. Eur (arba tokios sumos užsienio valiuta).
Jeigu būtų sudarytas ilgalaikis sandoris (pvz., patalpų nuoma) arba galutinė jo suma iš anksto nebūtų žinoma, tai periodiniai atsiskaitymai dalimis galėtų būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasiektų 3 tūkst. Eur. Bet kokie vėlesni atsiskaitymai turėtų būti atliekami negrynaisiais pinigais.
„Išimtis numatyta tik tuomet, jei atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis“, – naujovę komentavo Finansų ministras Vilius Šapoka.
Jeigu gyventojai ar įmonės vis dėlto norėtų grynaisiais atsiskaityti ir kai sandorio vertė viršytų minėtą sumą, jiems (tiek pinigus mokantiems, tiek juos priimantiems) grėstų administracinė atsakomybė – pagal pirminį sumanymą iki 2,4 tūkst. Eur fiziniams asmenims ir iki 3 tūkst. Eur įmonių vadovams. Ministro teigimu, panašią atsakomybę planuojama numatyti Administracinių nusižengimų kodekse.
Beje, 2015 m. buvo siūloma nustatyti 5 tūkst. Eur ribą sandoriams grynaisiais pinigais. Finansų ministerija įvardija kelias priežastis, kodėl ši riba turi būti mažesnė.
Pirma, tai ES ir pasaulinė tendencija riboti sandorius grynaisiais – pvz., Italijoje grynaisiais negalima mokėti nuomos. Antra, kova su tarptautinio terorizmo finansavimu. Trečia, visuomenės ir valstybės interesas efektyviai kovoti su šešėline ekonomika.
„Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. Eur, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų. Ribojimai skirti pažaboti nesąžiningą veiklą vykdančius, todėl dar kartą pabrėžiame, kad legaliai ūkinei veiklai jie netrukdys.
Be to, pagal atliktus įvertinimus, atsiskaitymų grynais pinigais mastas tiesiogiai koreliuoja su mokesčių atotrūkiu – šalyse, kur paplitęs atsiskaitymas grynaisiais, pastebimas žemesnis mokestinių pajamų nuo BVP lygis, todėl pagrįstai tikimasi teigiamo efekto – iš „šešėlio“ ištraukti reikšmingas pinigų sumas“, – paaiškino V. Šapoka.
Kaip savaitgalį nusipirkti mašiną?
Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis teigė, kad daugiausia nuperkama būtent 2-3 tūkst. vertės naudotų automobilių, tačiau nauji ribojimai bet kokiu atveju prekybą paveiktų.
„Jei koks lietuvis pirktų, tai turbūt lauktų, kada tas pavedimas pasidarytų. Bet kalbant apie mūsų turgų, čia visada buvo tokia politika, kad viskas greitai įvyktų: ir „Regitrą“ pritraukėme ir techninės apžiūros stotis už kilometro, ir muitinė, jeigu išvežimai. Tiesiog, kad žmogus atvažiavęs galėtų išvažiuot.
Visa ši procedūra taptų sudėtingesnė, ypač šeštadieniais, kai turgus labiausiai „išreikštas“. Pirkėjai gali susidurti su bankinėmis procedūromis. Kai pardavėjo ir pirkėjo sąskaita tame pačiame banke, tuos pinigus gal greičiau pervestų, bet ką reiktų daryti atvažiuojantiems latviams, lenkams, moldavams ar ukrainiečiams?“ – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, pvz., ukrainiečiai vežasi grynuosius pinigus ir už juos perka. Apskritai į užsienį išvežama apie 60 proc. turguje parduodamų automobilių. Taigi, ateityje jiems tikrai būtų nepatogu.
„Kol kas ukrainiečiai perka gana pigius automobilius, bet jei tuos muitus sumažintų ir jei būtų pradėtų pirkti „Euro 5“ reikalavimus atitinkančios mašinos nuo 2011 m., tai jos kainuoja apie 5-6 tūkst Eur. Tokiu atveju jie susidurtų su nepatogumais dėl bankinių atsiskaitymų“, – aiškino V. Naujanis.
Anot jo, turguje parduodami automobiliai nėra prabangos prekės, jos paprastai registruotos įmonių vardu ir vykdant sandorį pildomi visi dokumentai. Taigi, papildomi ribojimai būtų smulkaus verslo persekiojimas.
„Ko turguje neturim – tai banko filialo, kad galėtum čia vietoje nueiti ir susimokėti. Šeštadieniais dirba ne visi bankai, tad jei negalima nuotoliniu būdu daryti pavedimo, tada užsienietis turėtų ieškoti banko, kuris šeštadienį dirba, važiuoti į kokį „Akropolį“ ar dar kažkur“, – apibendrino turgaus vadovas.
Reikėtų ir kontrolės mechanizmo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigiamai vertino siūlomus pokyčius, nes jie esą suteiktų daugiau skaidrumo.
„Matyt, naujų butų, įsigyjamų iš vystytojų, sandoriams ribojimai įtakos praktiškai neturėtų, nes grynųjų pinigų operacijos tokiuose sandoriuose praktiškai nefigūruoja, visi atsiskaitymai vykdomi per bankinius pavedimus. Gyventojai atsiskaito per bankus, o dauguma vystytojų net neturi kasos apskaitos ir grynųjų pinigų operacijų nevykdo.
Antrinėje rinkoje grynųjų pinigų judėjimas yra kiek aktyvesnis. Vertindami Registrų centro duomenis apie sandorių vertes, kartais pastebime įdomių verčių, kai kyla įtarimų, kad dalis pinigų sumokama grynaisiais, dalis pavedimu, siekiant mažinti įsigyjamo turto vertę dėl mokesčių“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jo teigimu sandorių grynaisiais ribojimas rinkai suteiktų skaidrumo. Tačiau klausimas, kaip tai pavyktų sukontroliuoti – nelengva patikrinti ir pagauti už rankos tuos, kurie atlieka panašius sandorius.
„Būsto nuomos rinkai sandorių grynaisiais ribojimai vienareikšmiškai būtų viena iš priemonių didinti skaidrumą. Ypač jei būtų atitinkamas kontrolės, žmonių įpročių, pavedimų judėjimo monitoringo mechanizmas.
Mes kažkada analizavome, kad kažkur 4/5 nuomos rinkos yra neapskaitoma, nemokami mokesčiai ir net nesudaromos nuomos sutartys. Šioje vietoje būtų papildomas spaudimas skatinti žmones deklaruoti ir mokėti mokesčius ir vadovautis šita naująja tvarka. Dabar poveikio priemonės, tiesą sakant ribotos ir nelabai efektyvios“, – įsitikinęs M. Statulevičius.
Kas norės, šešėlį suras
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas abejojo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra veiksminga priemonė kovoje su šešėline ekonomika, esą toks reguliavimas niekaip nepaveiks sąmoningai besirenkančius šešėlį.
„Kai perkame kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauname atlyginimą „vokelyje“ arba kai neprašome pardavimo dokumento tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai darome sąmoningai.
Abi sandorio pusės žino, kad pažeidžia įstatymą, nes turi iš to naudos. Paprastai nauda ir susidaro iš sutaupytų mokesčių.
Tokio pobūdžio šešėlio atsiskaitymas grynaisiais niekaip nepaveiks, kadangi abi pusės jau ir taip žino, kad jos pažeidžia įstatymą. Dar vienas reguliavimas čia nieko nepakeis“, – komentavo viceprezidentas.
Jo teigimu, atsiskaitymų grynaisiais draudimas galėtų paveikti tik pasyvųjį šešėlį, kai pirkėjas nežino, kad jame dalyvauja (pvz., už pavalgymą restorane mokame grynais ir nepaprašome čekio, o ši pinigų neapskaito). Čia atsiskaitymų grynaisiais ribojimas galėtų daryti įtaką, kadangi jei pirkėjas atsiskaitytų mokėjimo kortele, įmonė nebegalėtų jų neapskaityti.
„Tačiau 3 tūkst. Eur reguliavimas tokio šešėlio irgi nepaveiks, nes beveik nėra tokių atvejų, kai perkame tikėdamiesi, kad tai darome legaliai ir nepaprašome atsiskaitymo dokumento. Jei jau kažką perkame virš 3 tūks. Eur, norime garantijų, todėl ir atsiskaitymo dokumento.
Grynųjų ribojimais šešėlio problemos neišspręsime. Net jei ir visiškai uždraustumėme grynuosius, ekonominės paskatos dalyvauti šešėlyje niekur nedingtų – tuomet šešėlis atrastų kitus atsiskaitymo būdus – pvz. kitą valiutą (dolerius) ar kriptovaliutas“, – svarstė V. Žukauskas.
Daugiau informacijos skaitykite čia.