Rūpestis beglobiais gyvūnais – išskirtinio dėmesio reikalaujanti sritis visoje šalyje. Kaunas – ne išimtis. Miestas imasi pokyčių ir rengiasi „perkrauti“ ligšiolinius ryšius su gyvūnų gerovės organizacijomis.
Pasak Kauno mero pavaduotojo Simono Kairio, gyvūnų gerovės srityje Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Dėl šios priežasties, vicemeras ragina savivaldos atstovus kartu su miesto seniūnijomis, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei gyvūnų gerovės specialistais bei visuomeninėmis organizacijomis imtis konstruktyvaus dialogo, o iškylančias problemas spręsti iš esmės.
Gyvūnų gerovės sritį vietoje Miesto tvarkymo skyriaus ketinama pavesti Aplinkos apsaugos skyriaus specialistams.
„Ieškosime kompetentingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį, jos niuansus. Gyvūnų gerovė turi būti realiai sprendžiama problematika, o ne formalumas. Ji reikalauja išskirtinio įsigilinimo. Juk čia kalbame ne apie kažkokius daiktus, bet gyvūnus. Turime atsikratyti pasenusio požiūrio ir vadovautis tarptautine praktika, ieškoti pažangių pavyzdžių, kaip gyvūnų gerovės klausimai sprendžiami svetur“, – kalbėjo S. Kairys.
Pasak vicemero, viena akivaizdi problema – pernelyg didelis užmigdomų gyvūnų skaičius. Organizacijos stokoja iniciatyvos beglobiams ieškant naujų namų: „Apskritai, kol kas pernelyg menkai galvojama, ką daryti, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose“.
S. Kairys teigė, jog neseniai kilęs nesusipratimas su viešąja įstaiga „Penkta koja“ dėl benamių kačių sterilizavimo – jau išspręstas – sutartis nenutraukta, bendradarbiavimas tęsiamas.
„Mums visą laiką kildavo klausimų, kodėl savivaldybė leidžiasi apgaudinėjama apmokant už dirbtinai išpūstas ir netikrais skaičiais grįstas gyvūnų globos paslaugas. Tačiau tikrasis vaizdas jau ima aiškėti. Labai tikimės, kad prasidės realus darbas, nes iki šiol akivaizdžiai trūko betarpiško ryšio tarp savivaldybės specialistų ir gyvūnų gerovės organizacijų“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
