Tarptautinio Ironbridge paveldo instituto Birmingeme direktorius ir specialusis UNESCO patarėjas Pasaulio Paveldo Tvaraus turizmo programoje Mike Robinson įsitikinęs – Kaunas turi labai įdomią istoriją, kurią verta papasakoti visam pasauliui.
Pokalbis su paveldo specialistu – apie šiuolaikinio kultūros paveldo sąvoką, jo įtaką kasdieniam gyvenimui ir tai, ką galima padaryti, kad mūsų miestas taptų įdomesnis ne tik mums, bet ir kitiems.
Kaip jūs suprantate kultūros paveldą? Koks jo vaidmuo šiandien? Kokią įtaką jis turi kasdieniam mūsų gyvenimui?
Kultūrinio paveldo sąvoka labai išsiplėtė per pastaruosius 20 metų. Kalbėdami apie kultūrinį paveldą, dažnai įsivaizduojame įvairius monumentus ir istorinius pastatus, tokius kaip katedros ar bažnyčios. Tačiau šiuolaikinė kultūrinio paveldo sąvoka taip pat apima ir liaudišką kasdienybės paveldą, pvz. žmonių namus. Todėl dabar kalbėdami apie paveldą, omeny turime ne tik mus supančią architektūrinę aplinką, bet ir žmonių prisiminimus, festivalius, kalbas, amatus ir kitus žmonių įgūdžius.
Paveldas atlieka labai svarbų vaidmenį kiekvieno iš mūsų gyvenime, nes būtent jo dėka mes pažįstame save kaip bendruomenės dalį. Kiekvienas iš mūsų turi savo asmeninį paveldą, asmeninę istoriją apie tai, iš kur kilome. Taip pat kiekvienas namuose saugo kokį nors paveldui prilygstantį daiktą, kurį dovanojo močiutė ar tėtis. Visa tai irgi paveldas, nes padeda formuoti žmonių identitetą.
Ar paveldas padeda pasijausti miesto, kuriame gyvename, dalimi ir kurti tampresnius bendruomenių ryšius?
Mąstydami apie paveldą mieste, galvoje turime vietas, kurios kiekvienam iš mūsų artimos. Galbūt tai saldumynų parduotuvė, kurioje lankėmės būdami vaikais. Ji yra asmeninio paveldo dalis, todėl jei kas nors nugriautų šią parduotuvę, nuliūstume. Būtent paveldo dėka tarp žmonių ir miesto randasi bendrumas. Mums visiems svarbios tam tikros vietos, erdvės ir pastatai.
Labai svarbu sukurti bendruomenės dvasią, nors kartais tai tampa nelengvu uždaviniu, nes mes nesame tikri, ar reikia išsaugoti tam tikrus pastatus, tokius kaip tarkim vietinė saldumynų parduotuvė. Tačiau jeigu viską sugriausime, nebežinosime, kas esame, nebeliks bendrų kultūrinių taškų. Kiekviena visuomenė saugo kažką iš praeities, nes būtent taip statydami tiltus tarp praeities ir dabarties, mes formuojame savo identitetą.
Jau kuris laikas modernistinė Kauno tarpukario architektūra siekia UNESCO Pasaulio paveldo vardo. Kaip Jūs vertinate tokias Kauno ambicijas?
Kaunas papildė miestų, norinčių gauti Pasaulio Paveldo titulą, gretas. Pasaulio Paveldo vardą reikia vertinti labai rimtai, kaip tai daro turistai bei miesto svečiai. Bet galiu užtikrinti, kad kelias bus ilgas. Norint gauti šį vardą, reikia pereiti daug etapų.
Kai kurioms vietoms pavyksta gauti šį vardą, o kai kurioms – ne. Šiuo metu pasaulyje yra 1052 Pasaulio Paveldu pripažinti objektai, todėl galima įsivaizduoti, kokia didelė konkurencija vyrauja. Europoje tokių objektų daugiau nei bet kuriame kitame žemyne, todėl galbūt mums derėtų padėti besivystančioms pasaulio šalims puoselėti jų paveldą, nes jiems šių titulų reikia labiau nei mums Europoje. Kitaip tariant, galima dar labai daug ką padaryti. Kaunas jau turi Europos paveldo vardą, kuris yra didelis europinis įvertinimas.
Ką toks įvertinimas duotų Kaunui? Ar dėl to gali pasikeisti miesto kasdienybė?
Nemanau, kad tai galėtų turėti įtakos Kauno kasdienybei. Tokios vietos kaip Venecija, Roma ar Tadžmahalas buvo turistų traukos centrais dar prieš tampant oficialiai pripažintu paveldu. Tai visuomet buvo populiarios vietos. Tuo tarpu daugelis kitų Pasaulio Paveldo titulą turinčių vietų nesulaukia didelio turistų dėmesio, nes konkurencija tiesiog pernelyg didelė. Kaunas neabejotinai gaus tai, ką aš vadinu „geros savijautos faktoriumi“, nes toks įvertinimas verčia žmones didžiuotis savo miestu. Tai labai svarbu, nes pripažinimas įkvepia žmones saugoti savo paveldą ir labiau juo dalintis.
Ar Kaune turizmas galėtų būti stipresnis, jei miesto paveldas būtų oficialiai pripažintas UNESCO?
Nežinau, ar dėl UNESCO pripažinimo mieste akivaizdžiai padaugėtų turistų iš kitų šalių. Galbūt padaugėtų vietinių turistų iš kitų miestų srautas, bet aš dėl to pernelyg nesukčiau galvos. Jei kažką įdomaus vertiname ir mėginame išsaugoti, tai darome ne dėl turistų, o dėl ateities kartų. O kas laukia ateityje, žinoti negalime. Puikus to pavyzdys Praha. Kas prieš 40 metų galėjo numanyti, kad ši istorinė sostinė taps visuotiniu turistų traukos centru? Tuomet ji buvo atsitvėrusi nuo likusio pasaulio. Tokie dalykai nenuspėjami.
Manau, kad ir Kaunas turi, ką pasiūlyti pasauliui, tik tam turi tapti labiau matomu. UNESCO vardas galėtų padėti tai padaryti, tačiau to negana. Pirmiausiai reikėtų padaryti Kauną prieinamesniu užsieniečiams, kad šiems būtų paprasčiau čia atvykti. Be to, reikėtų pamąstyti ir apie užsienio rinką, į kurią Kaunas nori orientuotis. Jei esate kinų turistas, kuris trokšta pažinti Europą, bet tam turi vos porą sunkiai užsitarnautų atostogų savaičių, nejaugi vyksite į Kauną? O gal vis dėl to į Paryžių? Kaunas turėtų apsispręsti, kokiai rinkai gali būti aktualus ir koncentruočiau siekti jos dėmesio. Norint pritraukti turistų, galima padaryti labai daug. Vien UNESCO titulo negana.
Žmonės tikrai nesilanko įvairiose vietose tik dėl paveldo. Jie keliauja norėdami apsilankyti tam tikruose renginiuose, pasisvečiuoti pas draugus ir giminaičius arba paprasčiausiai dėl to, kad nori pasigrožėti gražiu peizažu.
Kauno negalima pavadinti tipišku istoriniu centru. Jis nėra panašus į Vilnių, Taliną ar Rygą, todėl negali varžytis su šiais miestais. Kaunas turėtų pabandyti atrasti savyje kažką išskirtinio ir manau, kad didelis tarpukario modernizmo architektūros pastatų skaičius gali papasakoti labai įdomią miesto istoriją.
