Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 3-ąją 1931-aisiais „Lietuvos žinios“ aprašė namų savininkų sumanymą.
„Kaip girdėti, namų savininkai rūpinasi, kad būtų panaikintas veikiantis Butų nuomos miestuose įstatymas. Namų savininkų pastangos gali būti realizuotos, nes, kaip praneša spauda, jau ruošiamas Vid. Reik. Ministerijoj įstatymo projektas, kuriuo bus panaikintas nuomos įsatatymas.
Pažiūrėkim, kokios dabar Kaune yra butų kainos ir ar reikia didinti ar mažinti buto mokesčius. Nežiūrint to, kad naujų namų statyba Kaune eina pašėlusiu tempu – namai auga, kaip grybai po lietaus, – butų krizis dar jaučiamas. Butų kaina naujuose namuose tiek didelė, kad tuose naujuose namuose pasamdyti butą tegali tik turtingi žmonės. Gi vidutiniam valdininkui, inteligentui darbininkui ar šiaip neturtingam žmogui tie pasisamdyti neįmanomi. Už butą iš 3 kambarių su virtuve laisvu susitarimu mieste imama po 300-450 lt per mėnesį, t.y. tokia kaina, kurią dauguma miestų gyventojų nepajėgia mokėti, nes daugelis per mėnesį dar tokio atlyginimo neuždirba. Butų skyrius tokius butus iš 3 kambarių įkainuoja po 75-150 lt. Mn. Taigi namų savininkai ir nori apnaikinti tą įstatymą, kuris per butų skyrius miestuose įkainuoja butus. Pirmiausia, namų savininkai nors ir nepanaikintų Butų įstat., moka apeiti – jie namus ir butus taip apleidžia – neremontuoja, kad jie sudarytų pavojų juose gyventi, o vėliau išgauna leidimus generaliniam namų bei butų remontui.
Vėliau, naujai atremontavus namus – butus, namų savininkai už jų nuomą gali imti didesnius mokesčius, nes nuo to laiko namai jau laisvi nuo butų įkainavimo.
Bendrai namų savininkų padėtis yra gera Lietuvoj, nes namai duoda tokį didelį pelną, kaip niekur. Todėl nera jokio pamato namų savininkams skųstis, kad jie yra veikiančio Butų nuomos įstatymo nuskriausti. Esamas Butų nuomos įstatymas Lietuvoje sutelkė namų savininkams maksimumą lengvatų, tokių lengvatų, kurių neturi namų savininkai Vakarų Europoje ar kituose kraštuose, kur butų krizis nemažesnės, negu Lietuvoje. Nes laikui bėgant namai genda – amortizuojasi, juos pagrindinai remontuoja, o po to (pagal Butų nuomos įst. 18) jų Butų nuomos įstatymas neliečia.
Taigi daugelis Kauno gyventojų nepajėgia mokėti reikalaujamą nuomą už butus, nes už užimamą maždaug žmonišką butą tenka mokėti 50-80% savo uždarbio, tai iš ko tada gyventi? Nors priemiesty butai kainuoja šiek tiek pigiau, bet visgi brangiau negu vidutinis žmogus gali mokėti, o pridėjus susisiekimo išlaidas prie buto kainos, butas ir priemiesty sudaro gyventojui sunkią naštą.
Veikiantis Butų nuomos miestuose įstatymas, normuodamas kainą butams per butų skyrių, neleidžia namų savininkams reikalauti labai didelio nuomos mokesčio, neleidžia namų savininkams neteisėtai ir žiauriai išgyvendinti nuomininkus, tai šis Butų įstatymas minimaliai apsaugojantis nuomininkų interesus, beto, įnešantis pusiausvyrą į nuomos santykius, jokiu būdu negali būti panaikintas arba pakeistas namų savininkų naudai. Priešingu atveju galima iš anksto spėti, kad daug neturtingų gyventojų ypač nepajėgs mokėti aukštą nuomą ir atsidurs sunkioje padėtyje.“
