Birželio 15 d. Kauno fotografijos galerijoje vyks fotografės Claudijos Heinermann knygos vokiečių kalba „Wolfskinder A Post-War Story” („Vilko vaikai. Pokario istorija”) pristatymas ir susitikimas su autore.
[galerija kiek=”4″]
2015 m. lapkritį išleistoje knygoje aprašomi „vilko vaikai” – Antrojo pasaulinio karo našlaičiai iš Rytų Prūsijos atklydę į Lietuvą. Leidinyje gausu fotografijų, atspindinčių „vilko vaikų” gyvenamąją aplinką, sąlygas, jų turimus dokumentus bei nuotraukas.
1945 m. Raudonoji armija užėmė Rytų Prūsiją ir sunaikino Karaliaučių, tad jo gyventojai buvo priversti bėgti – priešingu atveju būtų buvę išžudyti. Dešimtys tūkstančių vaikų prarado tėvus ir liko beglobiais. Našlaičiams teko patiems prasimanyti maisto ir ieškotis pastogės, tad neilgai trukus po miškus ir kaimus klaidžiojantys vaikai buvo praminti „vilko vaikais“ (vok. Wolfskinder). Persikėlę per Nemuną, nemažai jų patraukė į Lietuvą, kur eidami iš vienos sodybos į kitą, maldaudavo duonos ir maisto likučių. Apytikriai du tūkstančiai tokių „vokietukų“ buvo priglausti ar įvaikinti lietuvių šeimų, dažniausiai įsikūrusių kaimuose, kur globotiniai galėjo padėti dirbti ūkio darbus. Valdant sovietams, už vokiečių vaikų priglaudimą lietuviams grėsė žiaurios bausmės ar net trėmimai į Sibirą, tad siekiant nuslėpti šių vaikų kilmę, jiems buvo suteikti lietuviški vardai ir naujos tapatybės.
Jie jokiu būdu negalėjo prabilti vokiškai ir atskleisti savo tikrosios kilmės. Ištisus dešimtmečius – iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo – apie „vilko vaikus“ nebuvo kalbama. Šios istorijos iškilo į viešumą tik subyrėjus „geležinei uždangai“.
„Pirmą kartą apie „vilko vaikų” likimus išgirdau 2011 m. pavasarį ir buvau giliai sukrėsta visų tų istorijų bei fakto, kad apie tai nieko nežinojau anksčiau, – prisimena knygos autorė Claudija Heinermann. – Kartu su žurnaliste Sonya Winterberg mes daug kartų keliavome į Lietuvą. Iki šiol čia tebegyvena 62 „vilko vaikai”, visi jau yra garbaus amžiaus. Mes aplankėme 42 iš jų ir jie mums tapo itin brangūs.”
C. Heinermann (g. 1967) gimė Vokietijoje, gyvena Olandijoje. Ji yra dokumentinės fotografijos atstovė, daugiausiai dirbanti su ilgos trukmės projektais XX a. istorijos ir karo pasekmių temomis.
Renginys vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
