Lietuvoje per metus gyventojui vidutiniškai tenka 145 elektroniniai mokėjimai, kai jau šešios Europos Sąjungos valstybės pasiekusios 300 operacijų skaičių gyventojui per metus.
Lietuvos bankas imasi naujos strategijos, kuri paskatintų gyventojus kuo daugiau naudotis elektroninių mokėjimų paslaugomis bei sukurtų aplinką mokėjimų rinkoje didesnei konkurencijai.
„Tiek tradiciniams verslams, tiek ir naujoms paslaugoms, pavyzdžiui, maisto pristatymo į namus ar pavėžėjimo, ypač svarbūs pigūs ir prieinami atsiskaitymo būdai.
Taigi, atsiskaitymo žingsnis, būdamas tik vienu iš verslo etapu, gali padėti plėtoti verslą arba gali be reikalo apsunkinti, kai mokėjimai brangūs ir lėti. Visgi per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokėjimų rinkoje susiklostė mokėjimo paslaugų vartotojams nenaudingos tendencijos, kurios, mūsų nuomone, stabdo tolesnę rinkos raidą.
Todėl siekiama įvardyti keistinas sritis ir sutelkti pastangas į visuomenei aktualių problemų sprendimą“, – susidariusią situaciją su elektroniniais mokėjimais Lietuvoje apibūdino Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Pasak Lietuvos banko atstovo, nauja Lietuvos mažmeninių mokėjimų strategija numatyta penkerių metų laikotarpiui.
Strategija bus siekiama, kad iki 2020 m. Lietuvos gyventojai galėtų atsiskaityti bekontakčiais, realaus laiko ir glaudžiai į verslo modelius integruotais mokėjimo būdais. Norima, kad šie atsiskaitymų būdai būtų masiškai paplitę.
„Taigi, kalbame apie kokybiškai pažangesnius atsiskaitymų būdus, pritaikytus ateities poreikiams“, – pridėjo M. Jurgilas.
Paskutinėje Mokėjimų rinkos apžvalgoje Lietuvos bankas buvo nurodęs, kad paskutiniu metu Lietuvos mokėjimų rinkoje susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos dėl didėjusios rinkos koncentracijos ar neįdiegtos plačiajam vartojimui galimybės atlikti momentinius mokėjimus.
Kritikuojama, kad Lietuvoje veikiantys bankai savo iniciatyva nesiima investuoti į šiuolaikines mokėjimų inovacijas, o jas diegia tik pasikeitus teisiniams reguliavimams.
Pasak jo, Lietuvos bankas prie strategijos dokumento dirba jau daugiau nei metus, per kuriuos analizuojamos kitų valstybių patirtys, rengiamos konferencijos, vykdomi susitikimai su ekspertais. Vieša konsultacija su visuomene dėl dokumento planuojama šią vasarą.
Tikimasi, kad po konsultacijos galutinį strategijos dokumentą būtų galima paskelbti jau šių metų pabaigoje.
„Mes turime įsivardinę pradinį priemonių sąrašą, tačiau jis, be abejo, gali koreguotis, atsižvelgiant į viešos konsultacijos rezultatus. Vienos priemonės būtų nukreiptos į mokėjimo paslaugų teikėjus ir tai, kaip skatinti konkurenciją ir inovacijas (pasiūlos pusė), kitos būtų skirtos paslaugų vartotojams, t.y. kaip užtikrinti jų pasitikėjimą mokėjimo paslaugomis (paklausos pusė).
Pasiūlos pusėje kalbame apie momentinių mokėjimų pritaikymą Lietuvos poreikiams, standartų platesnį naudojimą, dialogo tarp bankų ir jų klientų stiprinimą per naują Mokėjimų tarybą“, – apie strategijos galimas priemones ir naujoves kalbėjo M. Jurgilas.
Įvardijo konkrečius tikslus ir planus
Lietuvos banko atstovas taip pat pabrėžė, kad matomas poreikis nustatyti proporcingą pusiausvyrą tarp priverstinio išieškojimo iš sąskaitos ir didėjančios priklausomybės nuo elektroninių mokėjimų: „Tai reiškia, kad jei vyktų lėšų išieškojimas, gyventojui būtų paliekama tam tikra lėšų suma sąskaitoje minimaliam pragyvenimui, o ne visos lėšos areštuojamos“.
Taip pat nauja strategija planuojama atkreipti dėmesį ir į vartotojų įpročius.
Svarstoma apie mokėtojo teisės atsiskaityti elektroniniu būdų įgyvendinimą ar netgi švietimo įstaigoms suteikti sąlygas veikti be grynųjų pinigų.
„Pavyzdžiui, daugumoje mokyklų norint valgykloje įsigyti bandelę neįmanoma atsiskaityti kita forma nei grynaisiais. Natūralu, kad tai veikia moksleivių įpročius, o mokėjimo įpročiai įsismelkia ilgam ir yra gana inertiški. Todėl siūlytume inovatyvius saugius atsiskaitymo negrynaisiais būdus diegti ir ugdymo įstaigose. Ir tai nebūtinai turi būti tipiniai bankiniai mokėjimai kortele“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos narys.
Kaip teigė M. Jurgilas, dalis naujovių galėtų būti įgyvendintos pačių mokėjimų paslaugas teikiančių įmonių iniciatyva, o daliai gali prireikti naujų teisinių sprendimų.
„Pavyzdžiui, sureguliuojant tokius nacionalinius ypatumus kaip lėšų įskaitymo į sąskaitą mokestis bankuose“, – pateikė pavyzdį pašnekovas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje per mokėjimų paslaugų teikėjus iš viso buvo atlikta 421,5 mln. mokėjimų. Maždaug pusė (už 4 mlrd. eurų) – mokėjimo kortelėmis. Nepaisant to, populiariausia mokėjimo priemonė Lietuvoje ir toliau išlieka grynieji pinigai.
Daugiau skaitykite čia.
