Feisbuke užvirusi arši diskusija dėl pakilusių kainų prekybos centruose vis dar nerimsta. Šįkart feibuke pasisakė ir Kauno milijonieriumi dažnai pristatomas verslininkas Ugnius Kiguolis.
„Ne taip ir blogai toj Lietuvoj, kaip paskutiniu metu bandoma piešti. Tiksliau reiktų pataisyti: toliau bus dar blogiau. Dabar jau žmonės nebesupranta, kodėl daug kas kainuoja tiek pat eurais kiek buvo litais. Yra daugybė sferų, kur kainos taps dar didesnės: mes, lietuviai, vis dar galime džiaugtis, kad nereikia dantų važiuoti taisytis į Nigeriją, papų dėtis į Zimbabvę, puslapio gamintis į Indiją, teisinės paslaugos vis dar nekainuoja šimtais tūkstančių, žalos irgi skaičiuojamos mizernomis sumomis ir t.t. ir panašiai.
Paslaugų kainos Lietuvoje dar kils ir ne procentais, o kartais. O ar kils algos? Nelabai. Kodėl? Todėl, kad nėra žmonių, nėra rinkos. Mes emigruojame, mes senstame, mes nebesugebame konkuruoti.
Ir čia paprasta: bet kuris iš Jūsų Petrui parduos kilogramą obuolių gerokai brangiau nei „Maximai“, nes „Maxima“ ims gerokai didesnį kiekį nei Petras. Tas pats ir tarpvalstybiniam lygmenyje: jei lenkai sugeba suvartoti daugiau, jiems daugiau ir reikia, vadinasi, jie ir užsipirkti gali daugiau ir už geresnė kainą. Ne, niekur nuo to nepabėgsite.
Ar gali valstybė nenykti kasmet prarasdama po miestą? Po 40 tūkstančių galvų. Manau, ne. Ir kol nebus matomos esminės problemos, tol viskas po truputį grius.
Visi mano amžiaus žmonės, jei Jūs tikite, kad gausite padorią pensiją, tai Jūs miegate kietu miegu. Nebus kam išlaikyti mūsų kartos, pasirūpinti savimi galėsite tik Jūs patys. Pensininkų kiekis, lyginant su darbingais žmonėmis Lietuvoje, išsikreips iki nesuvokiamos ribos. O ką daryti?
Visų pirma, juk niekas Jūsų neverčia pirkti kalafijorų po 12 litų ir trešnių po 69 litus. Teisingai žmonės daro, jei randa laiko ir perkasi viską Lenkijoje, tik konkurencija ir sumažėja, pardavimai gali koreguoti produktų kainas Lietuvoje.
Aų juk ir pats beveik nieko Lietuvoje nebeperku. Drabužiai, namų apyvokos daiktai, high tech gadgetai, suvenyrai, juvelyriniai dirbiniai, batai, dekorai, automobiliai… Nu praktiškai viskas pas mane pirkta ne Lietuvoje. Kodėl? Todėl, kad skaičiuoti moku ir sugerbu susirasti pigiau.
Kodėl pirkti „iPhone“ dėkliuką Lietuvoje už 30 eurų, jei toks pats Kinijoje kainuoja 2 eurus?
Kai žmonės pripras „shopintis worldwide“, o ne tik krautuvėlėje pas Onutę, tai ir Onutė supras, kad turbūt tokį antkainį dėtis negalima.
Aš tikiuosi, kad greitai išsivystys verslas, pristatantis Lenkijos maisto produktus, prekes tiesiai į namus. Ir greitai. Nes potencialas tam didelis. Ir užsidirbti yra iš ko.
Visų antra, nustoti evakuotis, tai užburtas ratas. O valdžiai, matyt, reiktų baigti dusinti smulkųjį verslą, toleruoti monopolines struktūras ir turbūt svarbiausia baigti „kapotis“ Seime tarpusavyje, ne ieškoti kaip čia kuriam panaikinti neliečiamybę, išmesti iš kokio posto, o tiesiog visiems pradėti dirbti.
Ar tai įmanoma? Turbūt ne. Todėl manau, man paliekant šį pasaulį lietuvių Lietuvoje suskaičiuos duok Dieve šiek tiek daugiau nei 1 milijoną“.
