Nors naujų butų pasiūla Vilniuje auga, parduoti kokybišką būstą nėra sudėtinga, skelbia nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“. Tiesa, bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad butų pirkimo procesas tapo žymiai ilgesnis, o gyventojų reikalavimai butams – taip pat pasikeitė.
„Auganti naujų butų pasiūla rinkoje suteikia pirkėjams galimybę apgalvotai rinktis naujus namus. Todėl pastebime, kad sprendimas dėl pirkimo yra lėtesnis – jeigu per bumą dėl būsto gyventojai apsispręsdavo per savaitę ar dvi, tai dabar svarstymai užtrunka iki pusės metų. Pirkėjai nebedaro skubotų sprendimų, atidžiau išstudijuoja rinką ir alternatyvas. Taip pat turėdami didesnį pasirinkimą jie gali išsirinkti geriau jų poreikius atitinkantį būstą“, – aiškina „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.
Pasak jo, nors sandoriai išsitempė laike, jų skaičius auga ir beveik pasiekė prieškrizinį lygį: 2016 m. pirmąjį ketvirtį parduota beveik 1100 butų. Kita vertus, butų kainos dar yra mažesnės nei per bumą ir tai, kartu su apriboto skolinimosi galimybių faktu, anot M. Umbraso, rodo rinkos sveikumą.
Tuo pačiu „MG Valda“ pardavimų vadovas atkreipia dėmesį, kad šiandieniniai butų pirkėjai yra kitokie ir turi kitokių reikalavimų būstui nei pirkusieji prieš 7-8 metus. Ekspertas išskiria 11 pagrindinių šiandieniniams pirkėjams būdingų bruožų.
1. Gyventojai nori daugiau kambarių. Jeigu anksčiau perkamiausi būdavo 1-2 kambarių butai (juos itin mėgo ir NT spekuliantai), tai dabar daugiau gyventojų dairosi didesnių butų – proporcingai parduodami 3, 4 ir netgi 5 kambarių butai. „Didesnių butų ieško šeimos ir jos dabar sudaro kritinę dalį pirkėjų. Į tai turime atsižvelgti ir plėtodami naujus projektus. Pavyzdžiui, „Lighthouse II“ projekte beveik pusę visos pasiūlos sudaro butai, kurie turi 3 ir daugiau kambarių. Taip pat dažniau pasitaiko, kad pirkėjai pageidauja sujungti du butus į vieną“, – aiškina „MG Valdos“ pardavimų vadovas.
2. Paklausą atgauna butai pirmajame daugiabučio aukšte. Jeigu anksčiau pirkėjai baimindavosi žemutinio aukšto, dabar šios baimės praktiškai neliko. NT plėtotojai rado sprendimų – įrengia terasas, privačius kiemelius ir taip padaro pirmojo aukšto butą patraukliu pasirinkimu.
3. Grįžta noras turėti atskirą virtuvę. Tai pakankamai netikėta tendencija, vertinant, kad net ir jaunimas nori bute turėti atskirtą virtuvės erdvę. Tokį poreikį NT ekspertai sieja su augančia mada gyventi sveikiau – gamintis maistą patiems, namuose.
4. Geriau erdvus butas mieste nei kotedžas ar namas užmiestyje. Iki krizės buvo itin jaučiama gyventojų migracija į priemiesčius ir užmiesčius. Besirenkantys būstą svarstydavo, kad kotedžas ar namas užmiestyje suteiks didesnį komfortą nei butas. Tačiau šiuo metu tendencija priešinga – gyventojai „atsikando“ gyvenimo užmiestyje ir dabar mieliau renkasi erdvius 100-150 kv. m butus mieste, kur yra visa reikalinga infrastruktūra.
5. Nebenori sujungto tualeto ir vonios kambario. „Anksčiau tokių reikalavimų iš pirkėjų nesulaukdavome, o dabar jų – netrūksta. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai nori atskirų patalpų, ypač didesniuose butuose – eilės prie durų, kol visi ryte susiruošia dienai“, – aiškina M. Umbrasas.
6. Pilna apdaila turi paklausą. NT plėtotojams žymiai pakėlus pilnos apdailos kokybės kartelę, vis didesnė dalis pirkėjų yra pasiruošę mokėti už patogumą gauti jau įrengtą butą. „MG Valdos“ skaičiavimais, butų su pilna apdaila dalis išaugo iki 20 proc. šiandien, kai prieš kelis metus tokių butų buvo vos 5 proc. Pavyzdžiui, „Lighthouse“ projekte parduota su pilna apdaila (23 proc.), „Pušų terasų“ projekte (17 proc.). Tiesa, nuo kaimyninių valstybių dar atsiliekame – Latvijoje butų su pilna apdaila pardavimai sudaro 70 proc., o Estijoje – net 90 proc.“, – skaičiuoja M. Umbrasas. Anot jo, pilną apdailą pirkėjai renkasi dėl to, kad siūlomi projektai estetiški, kokybiški, statytojas suteikia garantiją, patogiau gauti finansavimą (pilna apdaila įtraukiama į būsto kainą), be to, sutaupoma daug laiko ir išvengiama rūpesčių.
7. Pirkėjai atsižvelgia, iš ko perka būstą. Galbūt dėl per bumą patirtų „nudegimų“, pirkėjams šiandien yra itin svarbi projektą plėtojančios bendrovės reputacija. Atsiranda tokių, kurie butą renkasi tik iš konkretaus vystytojo, kuriuo pasitiki. Vilniuje net 60-70 proc. visų pirminės rinkos būstų kartu parduoda 5-6 rinkos lyderiai – didieji plėtotojai, kai tuo tarpu iš viso būstus siūlo daugiau nei 70 įmonių.
8. Perka daugiau automobilių stovėjimo vietų. Anksčiau pirkėjai automobilio stovėjimo vietos pirkimą vertindavo kaip ne itin prasmingas išlaidas. Tačiau dabar šis supratimas pasikeitęs, ypač tarp aukštesnės klasės daugiabučių pirkėjų, kurie vis dažniau įsigyja dvi stovėjimo vietas. Gyventojai vertina nuosavos parkavimo vietos patogumą ir supranta, kad tai jiems reikalinga.
9. Įvertina aplinką. Dar prieš kelerius metus rinkdamiesi butą gyventojai žiūrėdavo tik į jo išplanavimą ir erdves, tuo tarpu dabar labai vertina ir aplinką už keturių buto sienų – laiptinę, sutvarkytą kiemą, žaidimų aikšteles, takus ir panašiai. Pirkėjai linkę už šią kasdienę gyvenimo kokybę mokėti. Todėl ir projekto vystytojai tam skiria didesnį dėmesį. Pavyzdžiui, „MG Valda“ į aplinką investuoja vidutiniškai 5-7 proc. viso projekto vertės.
10. Nebūtinai gyvens bute visą gyvenimą. Nors daugeliui lietuvių būsto pirkimas vis dar išlieka investicija „visam gyvenimui“, palaipsniui didėja proporcija žmonių, kurie perka butus 5-10 metų laikotarpiui, arba tol, kol gyvenimo aplinkybės, o tuo pačiu ir poreikiai būstui, pasikeis. Kadangi rinka yra pakankamai dinamiška, pirkėjai, ypač jaunesni, žvelgia optimistiškai manydami, kad ateityje turės puikias galimybes būstą parduoti ir įsigyti naują.
