Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija domėjosi, ar Kaunas – neįgaliesiems draugiškas miestas. Nusprendėme šį klausimą užduoti praeiviams mieste, neįgaliesiems ir Kauno miesto savivaldybei.
Visiškas miesto pritaikymas – siekiamybė
Kauno centre kalbinti praeiviai miesto situaciją vertino teigiamai. Jie vardijo nuolydžius į perėjas, užvažiavimus į parduotuves, žemagrindes viešojo transporto priemones: „Nežinau, man nereikia, bet šviesoforai kai kur pypsi, nuolydžiai yra, tai gal viskas ir gerai“, – teigė Romas. „Va gal tik Laisvėj dabar nekažką“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu judėjimo negalią turinti Mantvydė teigė, jog mieste problemų apstu. „Laisvės alėjoje daugiausiai bėdų patenkant į parduotuves, nes kai kur neįmanoma be kitų pagalbos“, – pasakojo mergina. Pasak jos, kai kur, nors ir yra įvažiavimai – kai kurie jų yra per statūs. „Kai kur plotis tinkamas, bet užvažiavimas per status ir kyla bėdų žiemą kai slidu ar tiems, kurie neturi stiprių rankų“, – sakė ji ir pridūrė, kad perėjų su nuolydžiais miesto centre taip pat mažoka.
Kauno miesto savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus vyr. specialistės Almos Pauraitės teigimu, nei vienas miestas Lietuvoje nėra pilnai pritaikytas neįgaliesiems. „Tai – tikslas, kurį pamažu stengiamasi pasiekti“, – teigė ji.
Ne visi teigiami pokyčiai lengvai pastebimi
Specialistės nuomone, iš šalies nustatyti, kad miestas tampa vis prieinamesnis neįgaliesiems – itin sunku, mat pokyčiai vykdomi etapais ir kompleksiškai: jeigu gaunamas finansavimas, tam tikra atkarpa yra sutvarkoma visiškai.
„Tarkime, jeigu Savanorių prospekte apsiimama tvarkyti 3 kilometrų atkarpą, joje sutvarkoma viskas: ir stotelės, ir nuolydžiai padaromi nuo šaligatvių, ir kalbantys šviesoforai sumontuojami… Stengiamasi apgalvot ir atsižvelgt į visų neįgaliųjų poreikius, daryti viską teisingai“, – teigė ji.
Pasak A. Pauraitės, dar viena priežastis, dėl kurios su neįgalumu nesusidūrusiems žmonėms sunku vertinti teigiamus pokyčius – kai kurie dalykai, būtini, pavyzdžiui, kurtiesiems, nėra taip lengvai pastebimi.
„Yra fizinė aplinka, tarkim, nuolydžiai, kuriuos atėjai, pamatei ir viskas aišku. Bet yra ir specifinių pritaikymų. Tarkim, Lietuvoje yra paleista speciali vaizdo skambučių programa, kai, atėjus į polikliniką, registratūroje stovi planšetinis kompiuteris ir paskambinus išmaniuoju telefonu ekrane galima matyti gestų kalbos vertėją“, – pasakojo A. Pauraitė. „Ši sistema nepaprastai pasiteisino ir jau veikia didžiosiose poliklinikose“, – teigė ji.
Problemos prasideda vos išėjus iš namų
Savivaldybės duomenimis, mieste šiuo metu važinėja 157 žemagrindžiai autobusai ir 42 troleibusai. Nuo 2014 metų keleivius veža ir 75 neįgaliesiems visiškai pritaikyti maršrutiniai taksi ir šiuos skaičius planuojama dar padidinti.
Tačiau pasak Mantvydės, to neužtenka. „Jei reikia į miestą, tai mažiausiai prieš dvi valandas turiu išeit, nes važiuoja kada nori ir ne visada atvažiuoja tas, kas turėtų“, – pasakojo ji.
Taip pat mergina teigė, jog nors dalis viešojo transporto ir yra pritaikyta neįgaliesiems, ne visi vairuotojai tuo patenkinti – kai tenka išlipti ir padėti įlipti į autobusą ar troleibusą, laido nemandagias replikas. Dėl to Mantvydė yra kreipusis net į UAB „Kauno autobusai“ administraciją. „Po laiškų situacija kiek pagerėdavo, bet galiausiai vėl grįždavo prie to paties“, – pasakojo ji.
Viskam reikalingos lėšos
A. Pauraitės teigė, jog būtina nepamiršti, kad visi geri norai galiausiai susiduria su finansinėmis galimybėmis, o lėšų aplinkos pritaikymui reikia tikrai nemažai.
„Viską darome kompleksiškai, jeigu daroma judėjimo negalią turintiems, tai negali daryti vieniems, o kitiem nieko. Ir visi tie dalykai kainuoja“, – teigė specialistė.
