Viešojoje erdvėje netylant pasipiktinimo bangai, jog tautiečiai keliauja apsipirkti į Lenkiją tam, kad sutaupytų, portalas „Kas vyksta Kaune” nusprendė pasidomėti, ką kauniečiai mano apie prekių ir paslaugų kainas, kai po euro įvedimo praėjo jau daugiau nei metai.
Dalis kainų – „1 prie 1“
Portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbinti kauniečiai teigė, kad, jų nuomone, labiausiai brangsta paslaugos, ir tik po jų – maisto produktai ar prekės, kurios perkamos kiek rečiau.
„Nenorėjo labai kainų kelti tų prekių, kur gerai žinome – pieno, duonos, mėsos. Už tai kai kurios kitos eina vienas prie vieno dabar, kas litais buvo…“ – teigė vienas kaunietis.
Jo nuomone, kainų skirtumai itin jaučiasi turguje, kur už rūbus ar avalynę ir tenka mokėti beveik ar net ir tokias pačias sumas, kokias tekdavo mokėti litais.
Jam antrino ir kiti miestiečiai. „Siuvuosi pati, mezguosi sau ir anūkams, dar padirbu truputį, tai vis lengviau. Kitaip tai labai sunkiai būtų…“ – nuomone dalinosi Dalia.
Nuo 20 litų iki 10 eurų
Kalbintos moterys labiausiai išskyrė grožio paslaugų kainas. Jų nuomone, taip galėjo nutikti dėl keleto priežasčių: arba prekybininkai pakėlė šioms procedūroms reikiamų produktų kainas, arba grožio specialistai pradėjo lygiuotis į kitų šalių, įsivedusių eurą, kainas.
„Kirpykloje mokėdavau apie 20 litų, dabar už tokį patį kirpimą tenka paaukot 10 eurų“, – pasakojo Lina. „O niekas nesikeitė. Kirpykla ta pati, kirpėja ta pati, plaukų nedažiau ir nedažysiu, tai net ir dažai nesikeičia. Kirpimas toks pats… Tikriausiai tik pažiūrėjo į kokią Vokietiją ir pakėlė“, – brangimo priežasčių ieškojo ji ir pripažino, kad rimtai apie tai savo kirpėjos nėra klaususi: „Gal tik juokais pirmąkart klustelėjau, bet ką jau padarysi, kirptis reikia.“
Dar jos išskyrė viešojo maitinimo kainas. „Šiaip visada vaikinas moka, bet dabar jo išraiškos vis linksmesnės būna, pamačius sąskaitą, tai turbūt pabrango maistas,“ – spėliodama juokėsi Aurelija.
„Bet jei rimčiau, tai pajutau, kad kavos užėjus jau tenka rimčiau pasvarstyti, ar noriu kažko saldaus prie jos. Kerta per kišenę tie 5 ar 6 eurai, kai litais pasiverti,“ – pasakojo mergina.
Ėmė pavyzdį iš kaimyninių šalių?
Vyrai labiausiai kreipė dėmesį į kainas automobilių servisuose ir butų nuomą.
„Kiek pastebėjau, tai brango loterijų bilietai. Dar automobilių taisymas. Negaliu pasakyti tiksliai, bet bent per 10 litų skirtumas būtų“, – vardino Lukas. „Dar butų nuoma. Anksčiau ieškodavau ir po 100 litų normalių pasiūlymų rasdavau, dabar tokie be 60 eurų niekaip…“ – sakė jis.
Vaikino nuomone, kainas Lietuvos prekybininkai tikrai „pataisė“ žiūrėdami į kaimynines šalis. „Ir neatsižvelgia, kad atlyginimai pas mus kitokie. Šiaip tai gal ir geriau situacija atrodytų, bet dabar nelabai, nelabai“, – pasakojo jis.
Sveiko maisto kainų pokyčiai neaplenkė
Paklausti apie maisto produktų kainas parduotuvėse, pašnekovai teigė labiausiai atkreipę dėmesį į saldainių, daržovių ir vaisių kainas.
„Pabrango einami, bet ne kasdien perkami produktai – grikiai, daržovės dar. Viskas, kas sveika, ypač“, – vardino Dalia.
Tiesa, tarp pašnekovų atsirado ir žmonių, dar neatkreipusių dėmesio į prieš pusantro mėnesio įvestą naująją plastikinių ir stiklinių pakuočių užstato sistemą.
„Nežinau, ar čia dėl euro, bet man atrodo, kad dėl jo. Dabar masiškai brangina gėrimus. Centais keliais, bet centas prie cento…“ – teigė Kazimieras ir pridūrė, jog vaikai su anūkais bandė aiškinti, kodėl taip ir yra, tačiau į naująją sistemą jis vis dar žiūri nepatikliai.
Lietuva – vis dar pigiausiųjų trejetuke
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metų vasario mėnesį, palyginus su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3%. Tokie patys rezultatai buvo skelbti ir lygiai prieš metus, 2015-aisiais, kai vasario mėnesio kainos buvo lygintos su 2014-ųjų gruodžio mėnesiu.
Tačiau tokie skaičiai parodo tik tai, kad kainos didėjo ne staiga, o palaipsniui: lyginant 2014 ir 2016 metų vasario mėnesių tabako gaminių kainas, pamatysime beveik 12% padidėjimą, tuo tarpu degalų ir tepalų kainų kategorijoje pastebimas beveik 30% kritimas.
Tiesa, lyginant Lietuvos kainas su europinėmis, iš 14 vertintų šalių, Lietuva patenka į pigiausiųjų trejetuką („Maxima“ duomenimis), o Europos Sąjungos statistikos agentūros pateikta statistika rodo, kad Lietuvos maisto kainos sudaro maždaug 77% Europos Sąjungos vidurkio.
