Nors bendra statistika rodo, kad pernai kainos Lietuvoje mažėjo 0,1 proc., kai kurie maisto produktai parduotuvėse ir turgavietėse pabrango kaip reikiant. DELFI aiškinasi, labiausiai per metus pabrangusių maisto produktų dešimtuką ir kas privertė infliacijos apsuptyje jas brangi.
Mažos naftos kainos, krentantys logistikos kaštai daliai produkcijos pernai metais leido pigti tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje, tačiau dalis maisto produktų net nesant infliacijos šalyje sugebėjo pabrangti.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, palyginus pernai gruodžio mėnesio kainas su 2014 m. gruodžiu tarp maisto produktų labiausiai brango morkos (72 proc.), svogūnai (72,2 proc.), baltagūžiai kopūstai (55,8 proc.), burokėliai (42 proc.), lazdynų riešutai (31,4 proc.), česnakai (23,4 proc.), grikių kruopos (22,3 proc.), kriaušės (20,8 proc.), pipirai (18,5 proc.), šaldytos krevetės (18,3 proc.).
Skelbdamas žemės ūkio produktų supirkimo kainas Statistikos departamentas paminėjo, kad palyginus pernai ir užpernai gruodžio mėnesius grikių supirkimo kainos išaugo 56,4 proc., daržovių (48,5 proc.), bulvių (24 proc.), vaisių ir uogų (3,1 proc.).
Vis dėlto maisto kainoms jautrūs gyventojai jautė ne tik tam tikrų produktų kainų kilimą – dalis kainų per metus nukrito. Bendrai vartojimo prekių kainos per metus krito 1,7 proc.
Iš maisto produktų per metus labiausiai atpigo cukrus (13,2 proc.), sviestas (8,7 proc.), pienas ir jo produktai, sūriai (5,8 proc.), šokoladas (2,4 proc.) bei mėsa ir jos produktai (2,3 proc.).
„Swedbank“ ekonomikos prognozių apžvalgoje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra pabrėžęs, kad pernai galima pastebėti būtent sveikesnių maisto prekių produktų kainų augimą (vaisiai, daržovės, žuvis), o pigo – ne tokie sveiki (riebūs ir saldūs).
Savo paskyroje feisbuke ekonomistas šiems metams džiuginančių prognozių neturėjo. Pasak jo, 2016 m. „brangs beveik viskas“.
Tuo metu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus tyrėjas Albertas Gapšys neskuba teisti ūkininkų ar prekybininkų dėl pernai metais pakilusių daržovių ir vaisių kainų.
Pasak jo, šios kainos pernai metų pabaigoje buvo panašios kaip 2013 m., tiesiog dėl gero derliaus daržovės ir vaisiai buvo atpigę 2014 m.
„Pernai kainos sukilo, nes aplink Lietuvą buvo prastas derlius, o ir Lietuvoje nebuvo itin geras, todėl kainos išaugo. Be to, daržovės daugiausia parduodamos turguje, tai, mano nuomone, ir prekybininkai čia prisidėjo po euro įvedimo“, – komentavo jis.
A. Galšys pabrėžė, kad Lietuvoje žemės ūkio produktų kainos yra itin priklausomos nuo pasaulinių kainų.
„Mūsų žemės ūkis yra eksportinis: priauginame daugiau nei mums reikia. Šį rudenį gavome 6,5 mln. tonų grūdinių kultūrų, kai mums reikia – 1,5 mln. tonos. Primelžiame praktiškai dvigubai daugiau nei mums reikia. Dėl didelių pieno ūkių skaičiaus turime ir daug galvijų, todėl šios mėsos turime tris kartus daugiau nei patys suvartojame“, – vardijo pašnekovas.
Kaip pastebėjo A. Gapšys, pavyzdžiui, grūdų supirkimo kainos mažėjau jau keleri metai iš eilės: 2012 m. buvusi 250 eur/t maistinių kviečių kaina dabar yra kritusi iki 150 eur/t.
Priklausomybėje nuo pasaulinių žemės ūkio produktų kainos specialistas įžvelgia ir teigiamą tendenciją: ji būtų neleidus maisto produktų kainoms augti, jei to dėl euro įvedimo norėję pasinaudoti prekybininkai.
Pasiteiravus, kokių žemės ūkio produktų kainų turėtume laukti šiemet, A. Gapšys nesiryžo vertinti: gamtos sąlygas nuspėti sunku.
Vis dėlto, pavyzdžiui, kalbant apie grūdines kultūras joms Lietuvos klimato sąlygos dabar palankios, o su daržovėmis yra sudėtingiau.
„Kalbant apie daržoves, pastebime, kad, pavyzdžiui, pernai gerai augo pomidorai, bet prastai – agurkai. Tai atsispindi kainose. Morkos, kopūstai – šiemet jau nebeturėtų taip brangti. Gal net atpigs. Tačiau sunku įvardyti, kaip bus, nes daržovėms nereikia tokių didelių pokyčių, kad pasikeitimas derliuje būtų matomas“, – pridėjo jis.
Daugiau skaitykite čia.
