Kas mėnesį nuomos mokestį su skausmu mokantiems gyventojams įžiebta šiokia tokia viltis.
„Danske Bank“ banko ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad nuomos kainų augimas po euro įvedimo nebuvo vedamas jokių racionalių paaiškinimų, todėl, jo nuomone, galimas nuomos kainų kritimas. Tuo metu nekilnojamojo turto brokeriai neįžvelgia galimybių nuomos kainoms kristi.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų gruodį, palyginus su pernai gruodžiu, būsto nuomos kainos buvo 20,2 proc. didesnės.
Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina Lietuvoje gruodį buvo 136,24 euro, dviejų kambarių – 171,51 euro, trijų kambarių – 206,01 euro. Žinoma, sostinėje kainos dar labiau nepavydėtinos. Kaip skaičiuoja Statistikos departamentas, gruodį vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina Vilniuje – 225,83 euro, dviejų kambarių – 270 eurų, trijų – 330 eurų.
„Danske Bank“ ekonomistas R. Grajauskas tiki, kad nuomos kainų augimas nėra pagrįstas fundamentaliais rinkos veiksniais.
„Nei atlyginimai tiek kilo, nei tiek kilo paklausa nekilnojamajam turtui“, – vardijo analitikas. Būtent tuo remiantis R. Grajauskas spėja, kad nuomos kainos gali patraukti žemyn.
„Kiek jos gali keistis? Labai tikėtina, kad jos taisysis, nes kai kainos yra užkeltos, o paklausa atsilieka, tai natūralu, kad tie, kurie prašo tokių kainų, nemaža dalis nuomotojų negaus tiek, kiek prašo, ir bus priversti kainas mažinti, – svarstė R. Grajauskas. – Natūralu, kad paslaugų kainos juda kartu su atlyginimų augimu. Tai jei praėjusiais metais atlyginimai augo 5 proc., šiemet jau 6 proc. link pajudėsime, tai būtų natūralu, kad per dvejus metus augtų ir panašiu tempu nuomos kainos. Jei jos pernai paaugo 20 proc., tai jos bent 5-10 proc. turėtų paslinkti žemyn, kad vėl grįžtume į normalią tendenciją“.
Ekonomistas netvirtina, kad kainos iš tiesų šiemet kris. Pasak jo, šis kainų korekcijos etapas gali ir užsitęsti: pavyzdžiui, net ir neišnuomodami savo būsto kai kurie nuomotojai gali norėti padidintas kainas laikyti ilgiau.
Savo pastebėjimams pagrįsti R. Grajauskas taip pat pasitelkė Latvijos ir Estijos pavyzdį: „Tokia kai kurių kainų nepagrįsto augimo tendencija nėra būdinga tik Lietuvai. Panašiai vyko ir Estijoje bei Latvijoje, gal tik Estijoje tai labiau pasireiškė būsto kainų, o Latvijoje įvairių paslaugų, tokių kaip restoranai ir kavinės kainų augimu.
Tačiau abiejų šalių atveju tendencija vis tik buvo tokia, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo, tai yra, arba paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti, arba ilgesnį laiką jų nekelti. Priežastis čia paprasta – kainoms augant greičiau nei pajamoms, vartotojai pradeda tų prekių ar paslaugų mažiau vartoti, o tai ilgainiui verčia paslaugų teikėjus mažinti įkainius“.
Kiek kitaip mano agentūros „Capital Andinvest“ partneris ir brokeris Arūnas Pranevičius, kuris prognozuoja, kad šiemet, pavyzdžiui, Vilniuje tikėtinas ir tolesnis nuomos kainų augimas. Specialistas skaičiuoja, kad kainos turėtų augti apie 5 proc.
„Rudenį dėl sezoniškumo kainos gali pakilti ir 10 proc., tačiau vėliau jos stabilizuosis. Rinkoje yra didelė parduodamų butų pasiūla, nemažai jų nuperkama kaip investicija ir vėliau jie būna pateikiami nuomos rinkoje. Būtent ši išliekanti pasiūla neleidžia ryškiai didėti nuomos kainoms“, – teigė jis.
Panašiai galvoja ir agentūros „Capital centras“ vadovas Mantas Mikočiūnas: „Nuomojamų butų paklausa stipriai auga, natūralu, kad dėl to kyla ir nuomos kainos. Tai lemia suaktyvėjusi darbo rinka ir žmonių, norinčių neįsigyti, o nuomotis nekilnojamąjį turtą, kiekis. Todėl šiais metais butų nuomos kainos tikėtina, kad nekris, turėtų net ir pakilti 5-7 proc.“.
Kaip stebi nuomos kainas?
Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė aiškino, kad būsto nuomos kainoms stebėti departamentas kainas stebi 18 miestų.
Nuomos kainoms stebėti yra pasirinkti keturios paslaugos: vieno, dviejų ir trijų kambarių butų ne centre ir ne prestižiniame rajone nuoma iš privačių asmenų bei butų nuoma savivaldybių gyvenamojo fondo namuose.
„Kainas renka departamento darbuotojai – kainų registratoriai. Butų nuomos iš privačių asmenų paslaugų kainos renkamos pagal skelbimus ir iš nekilnojamojo turto agentūrų, o butų nuomos savivaldybės gyvenamojo fondo namuose – iš savivaldybių institucijų teisės aktų (miesto valdybos arba tarybos sprendimų) dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio. Registruojamos ilgalaikės ir trumpalaikės (ne trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui) nuomos kainos“, – kaip apskaičiuojami nuomos kainų pokyčiai aiškino Statistikos departamento specialistė.
Apžvelgdama praėjusių metų duomenis, specialistė pastebi, kad butų nuoma iš privačių asmenų išaugo 19,4 proc. (2015 m. gruodis palyginus su 2014 m. gruodžiu), savivaldybių valdomuose butuose – 27,3 proc.
„Būsto nuomos kainų padidėjimas stebimas daugumoje miestų. Būsto nuomos kainos prieš krizę buvo gana aukštos, o krizės metu jos stipriai sumažėjo. Pastaruoju metu būsto nuomos kainos grįžta į prieškrizinio laikotarpio lygį ir šiek tiek didėja“, – pridėjo specialistė.
Pasak N. Šaltenienės, būsto nuomos iš privačių asmenų kainoms įtaką darė būsto rinkos suaktyvėjimas, verslo liudijimų kainų padidinimas, kainų apvalinimas, perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.
Daugiau skaitykite čia.
