Vos prasidėjus naujiesiems metams Lietuvą sudrebino žiaurus įvykis Kėdainių rajono vienkiemyje, kurio metu šulinyje užgeso dvi mažos gyvybės, dvi išėjusios sielos. Ne vienam sunku suvokti, kokios aplinkybės lėmė, kad keturis vaikus turintis tėvas pražudė du mažiausiuosius.
Tragedija didžiulė, tačiau stipriausi turi būti tie, kurie atsiduria pačiame įvykių sūkuryje. Tai ugniagesiai-gelbėtojai. Būtent jie arčiausia matė ir, turbūt, gali geriausiai atpasakoti įvykių eigą bei perteikti savo išgyvenimus.
Pranešimą apie įvykį Kėdainių r. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1–ojo skyriaus ugniagesiai–gelbėtojai gavo ankstyvą šeštadienio rytą, apie 2.50 val. Penkių ugniagesių komanda su pamainos vadu Gintaru Grunskiu išskubėjo į įvykio vietą. G. Grunskis DELFI papasakojo, kaip vyko ugniagesių darbas Saviečių kaime šaltosios sausio nakties metu.
„Pirminę informaciją gavome tokią – šulinyje vaikas. Kelionė iki Saviečių nebuvo lengva: kaimas yra už beveik 20 km nuo Kėdainių, tikslios vietos nežinojome, vykome į vienkiemį, tamsu. Navigacija padėti negalėjo, susisiekėme su ten jau buvusiais policijos pareigūnais ir paprašėme. kad įjungtų švyturėlius ir pasitiktų mus“, – tos nakties įvykių seką prisimena G. Grunskis.
Pamainos vadas pasakoja, kad važiuodami į vietą ir žinodami, kad šulinyje vaikas, ugniagesiai svarstė ir bandė numatyti gelbėjimo darbus.
„Mums pranešė, kad vaikas šulinyje ir reikia jį ištraukti. Nežinojome, koks vaiko amžiaus, juk gali būti ir kelių, ir keliolikos metų amžiaus. Spėliojome, kad gal tas šulinys tuščias, be vandens, tereikės ištraukti gyvą vaiką, ir viskas. Kuomet atvykome į vietą, pamatėme tai, ko tikrai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti“, – sako G. Grunskis.
Tikėjosi, kad pavyks išgelbėti
Atvykusius į vienkiemį gaisrininkus pasitiko policijos pareigūnai bei medikai. Ugniagesiai tuoj pat įvertino padėtį, keliais žodžiais aptarė, ką reikia daryti ir kibo į darbą: laužtuvais išlaužė prišalusį šulinio dangtį, nuleido į vidų iki 10 metrų ilgio išskleidžiamas specialias kopėčias, per juosmenį aprišo vieną gelbėtojų ir nuleido į šulinį. Vyras vieną po kito iš vandens ištraukė abu mažylius, kurių vienas – dar visai kūdikis.
„Kai traukėme vaikus iš šulinio, dar tikėjomės, kad juos pavyks išgelbėti, visada tikimės geriausio. Jų kūneliai nebuvo sustingę, juos iš karto perdavėme medikams. Jau buvo iškviesta dar viena medikų brigada, o tuo metu mūsų komandos ugniagesiai padėjo vietoje esantiems greitosios pagalbos darbuotojams gaivinti mažylius. Esame apmokyti atlikti gaivinimo veiksmus, turime patirties. Netrukus atvyko antroji brigada ir perėmė iš mūsų gelbėjimą“, – pasakoja G. Grunskis.
Ugniagesių-gelbėtojų pamainos vadas G. Grunskis sako, kad jo skyriuje nėra specialistų – aukštalipių. Tačiau jo vadovaujami ugniagesiai turi sukaupę nemenką patirtį: yra tekę traukti vaikus iš vandens, iš avarijose sumaitotų automobilių ir. žinoma, iš ugnies apimtų pastatų.
Gelbėtojai: emociškai nėra lengva
„Visko teko matyti, tačiau su panašiomis situacijomis nesu susidūręs. Nėra jokios literatūros, kaip reikia elgtis tokiais atvejais, viskas ateina su patirtimi. Kiekvienas įvykis yra skirtingas nuo prieš tai buvusio, nesikartoja. Tačiau per gyvenimą neteko patirti nieko panašaus. Net negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek laiko truko gelbėjimo operacija. Tuo metu nesuvoki laiko, jis tampa reliatyvus. Spėju, kad visa gelbėjimo operacija galėjo tęstis apie 15 minučių“, – apie lemtingos nakties įvykius Saviečiuose pasakoja G. Grunskis.
Paklaustas, kaip patys ugniagesiai reaguoja į tokius įvykius, pamainos vadas pripažįsta, kad gelbėjimo metu emocijos nustumiamos į šalį.
„Nėra kada įsijausti, tokiame darbe išrgyvenimai nevietoje, negalima. Darbas turi būti atliktas, pasiduoti emocijoms – negerai. Mūsų vyrai tvirti, patyrę ugniagesiai“, – savo komanda neabejoja G Grunskis.
Čia pat vyras pripažįsta, kad po visko ugniagesiai pasikalba tarpusavyje, įvertina savo darbą, ar viskas buvo atlikta sklandžiai ir teisingai.
„Be abejo, po šio įvykio irgi kalbėjomės. Departamente yra psichologė, kuri po šios gelbėjimo operacijos buvo atvažiavusi ir kalbėjosi su vyrais. Šis atvejis nėra kasdienis, emociškai nėra lengva. Pakalbėjome su psichologe ir dirbame toliau, nėra kada šniurkščioti nosimis“, – kalba G. Grunskis.
Vis dėlto, šis sveiku protu nesuvokiamas įvykis Saviečių kaime ugniagesiams yra išskirtinis ir nemalonus.
„Šis įvykis yra baisus savo priežastimi. Mes padarėme savo darbą: atvykome, nusileidome, ištraukėme, perdavėme. Jeigu viso to rezultatas būtų teigiamas, būtų visai kitaip. Tačiau dabar palieka nuosėdas ant dušios“, – liūdnai pokalbį užbaigia Gintaras Grunkis.
Daugiau skaitykite čia.
