Ateityje Lietuvoje nebūtų skaičiuojama, kiek valandų per dieną bus privaloma dirbti. Darbo dienos trukmė bus nurodyta kolektyvinėje sutartyje arba atskiru susitarimu.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, pritarė iniciatyvai naikinti kasdieninio darbo laiko maksimalią trukmę. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Dabar darbo diena neturi viršyti aštuonių valandų.
Komitetas taip pat pritarė, kad ateityje per savaitę būtų dirbama vidutiniškai 48 valandos – su viršvalandžiais.
Tačiau į šią normą neįtraukiamas pas tą patį darbdavį dirbtas laikas pagal atskirą susitarimą dėl papildomo darbo.
„Tai reiškia, kad žmogus tokiu atveju dirba jau daugiau negu vienu etatu. Tada jam galios 60 valandų darbo trukmės norma. Pavyzdžiui, mokytoja tuo pačiu gali dirbti ir bibliotekininke“, – BNS aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė.
Ji sakė, kad nauja tvarka bus palanki ir darbuotojui, ir darbdaviui.
„Dabar turime griežtą normą. Ir negalima lanksčiau reguliuoti – vieną savaitę daugiau dirbti, o kitą savaitę mažiau. Turėdamas tą 40 valandų per savaitę normą ir įkaltas 8 darbo valandas per dieną, negaliu net suminėje darbo trukmėje lanksčiai judėti. Nauja tvarka suteiks lankstumo. Tuo atveju gerai ir darbuotojui, ir darbdaviui“, – BNS teigė ministerijos atstovė.
Komitetas taip pat nutarė, kad jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas bus išdirbęs daugiau valandų, negu bendra darbo laiko norma, už viršytą laiką jam galės būti arba apmokama,kaip už viršvalandžius arba suteikiamos atostogos. Dabar kodeksas už viršvalandžius nenumato kompensacijos atostogomis.
Dabar per savaitę galima dirbti iki 40 val. neįskaitant viršvalandžių, o su jais – iki 48 valandų.
