Laisvės alėjos 84 numeriu pažymėtame pastate įsikūrusi Kauno simboliu vadinama „Spurginė“ nepavaldi laikui. Ištikimi klientai, tik šiai vietai būdingas kepinių kvapas, ir žymiosios spurgos, priviliojančius ne tik kauniečius, bet ir miesto svečius.
Apie tai, kuo šiandien kvėpuoja šimtus kauniečių kasdien pradžiuginanti įstaiga, pokalbis su 30 metų kavinėje dirbančia jos direktore Jolanta Skiparienė.
Kada prasidėjo „Spurginės“ istorija?
Kiek girdėjau įvairių pasakojimų ir atsiminimų, tai šioje vietoje valgykla veikė jau nuo maždaug 1960-ųjų metų. Nuo to laiko maitinimo įstaiga dirba be didesnių pertraukų. Dabartinis kavinės interjero vaizdas atsirado aštuntajame dešimtmetyje, kuomet buvo panaikinta savitarna. Atsiradus laisvai darbo vietai, „Spurginėje“ pradėjau dirbti nuo 1985 metų. Įdomiausia, kad Laisvės alėjoje per šį laikotarpį pasikeitė tik šviestuvai. Kavinė ir Laisvės alėja tarsi sustingo laike.
O spurgų skonis ar keitėsi?
Didžioji dalis mūsų produkcijos gaminama pagal 40 metų senumo receptus. Nenaudojame konservantų, nebent jų yra mūsų žaliavose. Viskas šviežia ir tiesiai iš keptuvės. Tiesa, buvo metas, kuomet gaminome ir picas. Ši avantiūra truko gal penkerius metus. Vėliau Kaune pradėjo dygti picerijos ir teko atsisakyti šios minties.
Laisvės alėjoje įsikūrusios kepyklėlės, parduotuvės. Ar nejaučiate konkurencijos?
Kuomet viena po kitos pradėjo atsidarinėti kepyklėlės, siūlančios platų asortimentą bandelių, konkurencija išties pajutome. Tai tęsėsi apie 2-3 mėnesius. Per šį laiką žmonės apsižiūrėjo ir vėl grįžo atgal. Klientai dažnai sako „į spurginę mes ėjome su savo vaikais, dabar mūsų vaikai savo atžalas atsiveda“. Manau, žmonės jaučia tam tikrą ryšį su šia vieta. Prisipažinsiu – buvo ir tikrai nelengvų metų, ypatingai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Teko ir žmones atleisti, kiti sutiko dirbti puse etato. Toks sunkmetis tęsėsi gal trejus metus, vėliau atsitiesėme ir po šiai dienai darome tai, ką mokame geriausiai.
Ar dažnai į „Spurginę“ užsuka turistai?
Nustebome, kai sužinojome, jog vienos šalies atmintinėje turistams mūsų kavinė buvo įtraukta į lankytinų vietų sąrašą. Vasarą svetimšalių užsuka tikrai nemažai. Sprendžiant iš jų atsiliepimų, maistas jiems patinka. Vokiečiai netgi norėjo nusipirkti mūsų spurgų receptūrą, kalbino darbuotojus „užsukti“ verslą Vokietijoje, tačiau niekas nesusigundė. Gal dėl to, kad vokiškai prastai kalbame.
Kokius linksmiausius nutikimus prisimenate?
Dažniausiai žmonės pas mus užsuka pavalgyti. Tai nėra populiari pasimatymų ar verslininkų susitikimo vieta. Vieną kartą kauniečių kompanija sugalvojo originaliai paminėti susitikimą po mokyklos baigimo. Sugužėjo gal 30 žmonių kompanija, kadangi sėdimų vietų kiekis pas mus nedidelis, tai dalis kompanijos stovėjo. Žmonės kalbėjosi, dalijosi prisiminimais gal kelias valandas. Vieną kartą su gražiu padėklu atėjo vestuvininkai. Sakė, kad atsibodo tradiciniai saldainiai, tai prikrovėme spurgų piramidę.
Už ką mylite Kauną?
Kaunas – lietuviškas miestas su nuostabiais žaliaisiais miesto plotais. Nors pati mokiausi Vilniuje, tačiau Kaune radau gyvenimo meilę, čia įsikūriau ir dabar čia mano namai.
