Kauno geografinė padėtis, oro uostas, „Rail Baltica” geležinkelio vėžė, upių santaka ir KTU bei kolegijų paruoštų aukštų technologijų ir IT srities specialistų gausa tiesiog parodo pagrindines kryptis augančiam miestui.
Tai teigia Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno sueigos pirmininko pavaduotojas dr. Jonas Koryzna, su kuriuo parengtas trumpas interviu.
-Esate ne tik aktyvus politikas, tačiau ir Kauno regiono Pramonės, prekybos ir amatų rūmų viceprezidentas, UAB „Kauno autobusai” valdybos pirmininkas, Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijos bei Lietuvos šiaurietiško ėjimo asociacijos steigėjas ir valdybos narys. Turėdamas tokį platų patirčių spektrą, turbūt geriausiai matote, kur Kaunas galėtų pasukti ir kokios sritys yra perspektyviausios?
Pirmiausia reikia išnaudoti tai, ką jau turime. Kauno geografinė padėtis, oro uostas, „Rail Baltica” geležinkelio vėžė bei KTU paruoštų puikių technologijų bei IT srities specialistų gausa tiesiog parodo pagrindines kryptis, kurios turėtų būti perspektyviausios. Kitaip sakant, logistika ir aukštosios technologijos yra sritys, kurios labiausiai prisidės prie Kauno potencialo augimo. Aišku, negalima pamiršti ir farmacijos, baldų gamybos, lazerių ir daugelio kitų sričių, kurios sėkmingai veikia ir yra be galo svarbios miestui. Nemuno ir Neries santaka irgi dar yra neišnaudojama taip, kaip galėtų būti.
Simboliška, kad vasario 16 nuo Žalgirio arenos paleisti bandomieji lietuviško lazerio spinduliai į miesto Rotušės bokštą. Manome, kad ir visą Žalgirio arenos užrašą galėtume suformuoti naudodami lietuvių mokslininkų sukurtomis ir pagamintomis lazerinėmis technologijomis.
Taip pat mes labai dažnai kalbame apie užsienio investicijas. Tačiau turėtume suprasti, jog būtina sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau vietinių investicijų liktų čia. Kad Lietuvos verslas pirmiausia investuotų ir plėstųsi Kaune bei Lietuvoje. Nenoriu sutikti su posakiu, kad pinigai nekvepia ir nesvarbu, iš kur jie ateina. Svarbu, kad pinigai nebūtų politinio spaudimo įrankiai, todėl būtina pritraukti kuo daugiau investicijų iš mums draugiškų šalių, iš valstybių, kur yra aukšta verslo kultūra, nes kartu su investicijomis dažnai ateina įvairūs interesai ir į patį verslą. Svarbu, kad jie būtų civilizuoti, skaidrūs ir pozityvūs.
-Kokios miesto sritys šiuo metu turėtų sulaukti daugiausiai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, investicijų? Kodėl?
Būtina tęsti neblogą pagreitį įgavusius gatvių remonto darbus. Nuo didesnių gatvių pereiti prie mažesnių ir visai mažų gatvelių bei įvažų į kiemus. Na, o kiemų problemas reikia spręsti ne tik per asfaltavimą. Būtinas bendradarbiavimas su vietos gyventojais, automobilių parkavimo bei komunalinių atliekų išvežimo problemų sprendimas.
Taip pat stengsimės sudaryti geresnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Tiksliau, verslui reikia kuo mažiau trukdyti dirbti, jį reikia gerbti, nes sąžiningas ir konkurencingas verslas generuoja miesto finansus, ypač per gyventojų pajamų mokestį. Taigi, verslo skatinimas, plėtra, siekiant, kad jis sukurtų kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų – tikrai vienas iš pirmaeilių uždavinių, kur galima ir reikia investuoti. Tai tikrai atsipirks.
Dedamos didelės viltys ir į naujuosius Santakos ir Nemuno slėnius. Iš čia turėtų išeiti mūsų Lietuvos gražią ir turtingą ateitį žadanti perspektyva. Manau, kad svarbiausias dalykas, kur mes galime įgyti konkurencinį pranašumą – aukštosios technologijos, mokslas ir jų pagrindu sukurta gamyba bei verslas.
-Esate ir energetikos ekspertas. Šiuo metu Kaunas džiaugiasi sumažėjusiomis šildymo kainomis, papasakokite kuo biokuras pranašesnis už dujinį šildymą, kokia energetinė ateitis planuojama Kaunui, kokie projektai bus įgyvendinami toliau?
Tai labai įdomi ir svarbi sritis. Pastaruoju metu miesto energetikoje daug nuveikta ir einama teisinga linkme. Atsiribota nuo vienos šilumą gaminančios įmonės monopolio, įdiegtos biokuro katilinės AB „Kauno energija” bazėje. Veikia ir privataus kapitalo biokuro jėgainės. Keletas jų dar yra projektuojamos ir statomos.
Šiuo metu biokuras generuoja pigesnę šilumą, sukuria papildomų darbo vietų šalyje, mažina energetinių resursų importą, didina energetinę nepriklausomybę. Jau šiandien turime realią, šilumos kainą mažinančią konkurenciją, ne tik tarp šilumą gaminančių įmonių, bet ir tarp šilumą generuojančių kuro rūšių. Galėsime rinktis tarp biokuro ir dujų, o ateityje naudoti tą kuro rūšį, kuri tuo metu duos pigesnę šilumą. Visa tai, o taip pat ir paties dujinio kuro pigimas, leido sumažinti šilumos kainas.
Artimiausioje ateityje biokuro jėgainių srityje reikėtų užbaigti esamus projektus bei Petrašiūnų jėgainėje įdiegti biokuro kogeneraciją (gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą). Tolimesnė biokuro jėgainių plėtra galėtų iššaukti tiesiog nesveiką konkurenciją tarp šilumos gamintojų. Čia nereikėtų per daug skubėti. Toliau miestas turėtų spartinti šiluminių trasų optimizavimą ir atnaujinimą, didinti jų patikimumą bei mažint nuostolius juose. Rezervų mažinti šilumos kainas dar yra.
Būtina tęsti ir nelengvai įsisukantį namų renovacijos procesą. Nepamiršti, kad namus reikia grąžinti ne tik iš išorės. Labai svarbu tinkamai pertvarkyti vidaus šildymo sistemas. Būtent čia slypi ne tik šilumos kainų mažinimo, bet ir gyventojams patogaus reguliavimo galimybės.
-Jūs taip pat vadovavote UAB „Kauno autobusai” ir „Autrolis“ sujungimo projektui. Kodėl jis buvo vykdomas? Kokius projekto įgyvendinimo rezultatus matote šiandien? Ką tai davė kauniečiams?
Norėčiau pabrėžti, kad transporto įmonių sujungimas niekaip nesusijęs su viešojo transporto maršrutų keitimu mieste. Tiesiog šie projektai buvo pradėti įgyvendinti vienu metu, bet mes negalėjome daryti ir nedarėme jokios įtakos pačių maršrutų keitimui. Matome, kad čia ne viskas gerai gavosi. Dėl pakeistų maršrutų gauname įvairių nusiskundimų iš gyventojų. Bandome savo siūlymais miesto transporto skyriui padėti juos tobulinti. Gal būt kai kur būtų tikslinga tiesiog atstatyti anksčiau buvusius maršrutus.
Kalbant apie patį įmonių sujungimą, tai buvo tikrai logiškas žingsnis. Mes ženkliai sumažinome įmonės valdymo kaštus, gerokai patobulinome valdymo struktūrą, atsirado daugiau sveikos motyvacijos ir atsakomybės. Stengėmės, kad nebūtų pažeisti nei vienos iš prieš tai buvusių įmonių darbuotojų interesai, kad jie būtų maksimaliai suderinti. Pasiekėme tikrai gerų rezultatų. Manau, kad atsinaujinusi UAB „Kauno autobusai” bendrovė dabar tikrai yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių Kauno įmonių, o visas kolektyvas yra darnus ir kompetentingas.
Kauniečiai jau šiandien mato naujesnius autobusus, greitai atsiras ir naujesnių troleibusų. Plečiasi ekologiškų dujinių autobusų parkas, transporto priemonės švaresnės, šiltesnės, jaukesnės, važiuoja tiksliau pagal grafiką, o ir vairuotojai labiau pasitempę, atsakingesni. Šis teigiamas procesas nesustos. Atsiranda ir daugiau patogumų keleiviams – bilietai, kurie galioja keletui važiavimų, planuojami nauji mokėjimo būdai, pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu. Keleivių patogumui atsiranda ir greitieji maršrutai, prailginti autobusai. Numatoma įsigyti ir mažųjų autobusų, nes ne į visus maršrutus apsimoka siųsti didžiuosius.
Manome, kad pokyčių bus ir pačiose transporto priemonėse. Jau bandome pirmuosius elektrobusus. Galvojame apie dujų gamybą iš atliekų ir tokių dujų panaudojimą miesto viešajam transportui. Tai būtų išties labai ekologiška ir šiuolaikiška.
Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai rinkiminės sąskaitos. Užs. REKL Nr. 0037
