„Sausas sausis“ tik ir liko pažadu? Kauniečiai rado geresnį sprendimą

Daug dėmesio susilaukiantis „sauso sausio“ iššūkis – kai iškart po didžiųjų metų švenčių laikotarpio žmonės visam mėnesiui visiškai atsisako alkoholio, sparčiai paplito. Šis judėjimas gimė Jungtinėje Karalystėje 2013 metais. Lokalus socialinis projektas išaugo į pasaulinį reiškinį, įtraukiantį milijonus žmonių.

Apklausos rodo, jog daugiau nei 20 proc. alkoholį vartojančių žmonių yra bent kartą laikęsi „sauso sausio“ iššūkio.

Taurės su laipsniais atsisakoma dėl įvairių priežasčių. Vieniems tai būdas „persikrauti“ po didžiųjų švenčių, kitiems – proga sąmoningai įsivertinti savo įpročius. Dažnai minimi ir labai praktiški motyvai: geresnė miego kokybė, stabilesnė nuotaika, daugiau energijos, kurios neretai prireikia siekiant įgyvendinti naujametinius tikslus. Vis dėlto vis dažniau kalbama ir apie dar vieną svarbų aspektą – psichologinę sveikatą ir emocinį balansą.

Gali pasirodyti, kad būtent sausio mėnesį ypač išauga nealkoholinių gėrimų paklausa. Tačiau iš tiesų jų poreikis nuosekliai didėja kasmet ir jau seniai neapsiriboja vienu mėnesiu.

Kiekvienas iš jūsų prekybos centrų, degalinių ar specializuotų gėrimų parduotuvių lentynose jau turėjo pastebėti, kaip per pastaruosius metus keitėsi gėrimų pasiūla ir kiek daug atsirado kokybiškų, įdomių nealkoholinių alternatyvų bei gaiviųjų gėrimų.

„Sauso sausio“ judėjimas yra tik vienas iš reiškinių, kuris iš esmės atspindi vartotojų sąmoningumą. Žmonės nebūtinai keičia vyną į nealkoholinį vienam mėnesiui, jie tai daro, kai nori, nes pagaliau yra pasirinkimo gausa!

Buvo laikai, kai vakarieniaujant restorane vairuojančiam asmeniui ar besilaukiančiai moteriai būdavo pasiūloma rinktis tik iš vandens, sulčių ar arbatos. O jeigu neturėdavai pagrįsto preteksto atsisakyti išlenkti taurelę su draugais („nes gerbi juos“), kartais būdavai ir keistai nužiūrėtas.

Tris kartus valio, kad pasaulis bent šiuo klausimu kultūriškai pajudėjo labai toli. Dabar kiekvienas turi teisę rinktis, kas jam palankiau sveikatai ir kas jam skaniau.

Sakysite, o tai kam gurkšnoti išvis?

Istoriškai susiformavo, jog gėrimas yra socialinio gyvenimo dalis. Mes kviečiame išgerti kavos, pasisiūlome užsukti vyno taurei, o pergales laistome burbuliukais – taip išreiškiame norą praleisti laiką kartu ir pabendrauti. Tiesa, gėrimas pokalbio metu mums padeda „užimti“ rankas ir padidina saugumo jausmą, taip pat užpildo pauzes pokalbyje. Tikriausiai esate susidūrę su situacija, kai diskusijos metu nesugalvojate, ką atsakyti, tuomet gurkštelėjate gėrimo ir tikitės, jog per tą laiką šaus gera mintis.

Šiandien jau nebeprivalome laikytis vieno scenarijaus. Kavinėje galime negerti kavos, jei tapome mačos fanais, lygiai taip pat svečiuose neprivalome svaigintis taure vyno – šiandien egzistuoja gausybė kokybiškų alternatyvų alkoholiniams gėrimams. O per šventes galime drąsiai kelti nealkoholinio putojančio gėrimo taurę.

Viena ryškiausių pastarojo dešimtmečio nealkoholinių gastronominių alternatyvų – putojanti arbata. Kategorija atsirado visai netyčia 2017 metais Danijoje. Kai restorano someljė ieškojo idealaus derinio prie šefo sukurto patiekalo. Jis nusprendė eksperimentuoti maišydamas skirtingas premium klasės arbatas. O tada jas fermentuoti ir pagaminti ilgiau galiojantį, subtiliai putojantį, nealkoholinį gėrimą su minimaliu cukraus kiekiu.

Tai tapo atradimu, kuris inspiravo daugelį gamintojų visame pasaulyje ieškoti savo putojančios arbatos stiliaus.

Šis gėrimas nėra ir negali būti lyginamas su limonadais. Putojanti arbata pasižymi subtilumu, švelniais burbuliukais, puikiai dera su maistu ir vis dažniau atsiranda net fine dining restoranų deriniuose.

Ilgainiui putojančių arbatų įvairovė pradėjo sparčiai plėstis: maišomos šviežios arbatos su brandintomis, kartais jos papildomos natūraliomis sultimis, dar labiau išryškinančiomis skonio niuansus.

Mes Lietuvoje taip pat turime kuo didžiuotis – 2020 Kaune buvo įkurta moderni gamykla su arbatos grybo laboratorija pasiūliusi rinkai itin aukštos kokybės putojančią arbatą.

Pagrindinis „ACALA“ miksologas – someljė Martynas Žemavičius daugiau nei 20 metų dirbo su aukščiausios klasės vyno ir šampano namais Londone. Ši patirtis sėkmingai pasitarnavo kuriant putojančias arbatas, subalansuotas, derančias prie patiekalų ir tinkamas restoranams.

Arbata verdama ant tikros ugnies, dideliuose puoduose, laikantis klasikinių arbatos ruošimo principų. Tai leidžia atskleisti geriausias arbatos savybes. Net vanduo šiame procese yra itin svarbus – naudojamas Druskininkų šaltinio vanduo. Svarbu ir tai, kad ir visi procese dalyvaujantys ingredientai – ekologiški.

Kadangi lietuviškų putojančių arbatų spektras yra platus – nuo baltojo vyno, rožinio vyno ar raudonojo vyno stiliaus, todėl ir gamybos procesai skiriasi. Švelnesnės arbatos keliauja į plienines talpas, visai, kaip garsus italų putojantis gėrimas proseko. Raudonojo vyno stiliaus nealkoholinė „ACALA“ laikoma prancūziško vyno statinėse ir papildoma itin prabangiu ingredientu – bulgariškų Damasko rožių ekstraktu. Įdomu tai, jog šių rožių grynas absoliutas kainuoja 80 000 Eur.

Rožinio stiliaus putojanti arbata papildoma kinrožių arbata ir aronijų sultimis – tai suteikia gėliškumo, uogiškumo, net aviečių ir rabarbų poskonio. Baltojo vyno stiliaus „ACALA“ pasižymi itin ilgu poskoniu bei itin gera partneryste su įvairiais patiekalais. Jos paslaptis – gėliška kanapių arbata ir garsioji Junanio kiniška žalioji arbata.

Arbatoms naudojamos skirtingos arbatų rūšys. Už kai kurių kiniškų ar japoniškų arbatų šimtą gramų irgi gali tekti pakloti virš kelių šimtų eurų. Ekologiška gauromečio arbata renkama rankomis, o apie taip vadinamos Ivan Čai naudą jau nuo seno sklando gandai. Ši arbata neturi kofeino, bet turi daug polifenolių, antioksidantų ir padeda virškinimo bei nervų sistemai.

Sveikesnę gyvenseną propaguojantys žmonės vis dažniau atsigręžia į putojančių arbatų kategoriją. Ir ne tik dėl to, kad tai nealkoholinis gėrimas, derantis su maistu, bet ir todėl, jog jame beveik nėra cukraus.

Lietuvių kuriama „ACALA“ – priklausomai nuo rūšies – turi nuo 8 iki 13 kalorijų 100 mililitrų ir vos 2-3 gramus cukraus.

Nealkoholinių gėrimų kategorijoje vis dažniau sutinkame ir dealkoholizuotą vyną. Vis dėlto būtent jis neretai turi daugiau cukraus, o kartu – ir daugiau kalorijų. Nepaisant to, ši kategorija taip pat rado savo vietą restoranų gėrimų meniu ir svečių pasirinkimuose, dar kartą patvirtindama, kad nealkoholinė kultūra šiandien vystosi labai įvairiomis kryptimis.

Tad ar tikrai sausas sausis yra vienintelė išeitis geresnei emocinei savijautai? Atsakymas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tačiau akivaizdu viena – šiandien turime galimybę rinktis kokybiškas alternatyvas ne vieną mėnesį per metus, o kasdien.