Naktį iš pirmadienio į antradienį daug kur Šiauriniame pusrutulyje dangų nušvietė įspūdingos pašvaistės – tokios, kokios paskutinį kartą buvo matytos 2025 m. gegužę. Taip nutiko dėl geomagnetinės audros, kurios stipris nuo vidurnakčio iki 5 val. Lietuvos laiku siekė G4 (ketvirtą stiprį iš penkių, kur penktasis stipris žymi stipriausias audras).
JAV Nacionalinės Vandenynų ir Atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozės centro duomenimis, nuo 5 val. iki 8 val. (Lietuvos laiku) audra susilpnėjo iki G3 stiprio (stipri), o nuo 8 val. iki 11 val. geomagnetinės audros stiprumas turėtų nukristi iki G2 (vidutinė) – ir toks laikytis beveik visą antradienį, iki 23 val.
Pasak NOAA, 23 val.
geomagnetinė audra turėtų susilpnėti iki G1 stiprio, o trečiadienį 2 val. nakties Lietuvos laiku – ir baigtis.
Tiesa, dar prognozuojamas vienas silpnas gūsis trečiadienį 5–8 val. ryte, bet po jo audra jau turėtų galutinai nurimti ir ketvirtadienį nebepasikartoti.
NOAA geomagnetines audras skirsto į 5 stiprius: G1 žymi „nedidelę“ (angl. minor), G2 – „vidutinę“ (angl. moderate), G3 – stiprią (angl. strong), G4 – smarkią (angl. severe), o G5 – ekstremalią (angl. extreme).
G4 stiprio
geomagnetinė audra gali paveikti elektros energijos sistemas: gali kilti platesnio masto įtampos kontrolės problemų, o kai kurios apsaugos sistemos gali klaidingai atjungti pagrindinius įrenginius nuo elektros tinklo.
Taip pat gali nukentėti kosminės sistemos: gali iškilti paviršinio įkrovimo ir sekimo problemų, dėl orientacijos problemų gali prireikti koregavimų.
Žemėje dėl tokio stiprio audros aukšto dažnio radijo bangų sklidimas gali tapti chaotiškesniu, palydovinė navigacija gali sutrikti ilgesniam laikui (taip pat ir žemų dažnių radijo navigacija,
šiaurės pašvaistė gali būti matoma labiau į pietus esančiose vietovėse, nei įprastai.
G3 ir didesnio stiprio geomagnetinės audros gali lemti rimtesnius radijo ryšių trukdžius, elektros tinklų įtampos svyravimus, problemų gali kilti ir kosminiams palydovams, o dideliame aukštyje skrendančių lėktuvų keleiviai ir įgula gali susidurti su padidinta spinduliuotės rizika.
Esant G2 stipriui, aukštos įtampos elektros energijos sistemose gali kilti įtampos pavojaus signalai, ilgai trunkanti audra gali sugadinti transformatorius.
Kalbant apie kosminius aparatus, antžeminė kontrolei gali tekti imtis korekcinių veiksmų dėl orientacijos, galimi pasipriešinimo pokyčiai gali turėti įtakos orbitos prognozėms, o kalbant apie situaciją arčiau Žemės paviršiaus, aukštesnėse platumuose gali silpnėti aukšto dažnio radijo bangų sklidimas, taip pat pašvaistės gali matytis kiek toliau nuo įprastų platumų ašigaliuose.
Esant G1 stipriui gali atsirasti silpni elektros tinklo svyravimai, gali atsirasti nežymus poveikis palydovų veikimui, tokia audra gali turėti šiokios tokios įtakos migruojantiems gyvūnams (kurie orientuojasi pagal magnetinius laukus).
Priešingai nei poveikiui elektros ir radijo ryšių įrangai, patikimų tyrimų, įrodančių, jog Saulės audros gali turėti įtakos ant Žemės paviršiaus esančių žmonių sveikatai – priešingai nei klaidingi socialinių tinklų įrašai, paskelbti po to, kai 2024 m. gegužę Žemę ištiko stipri
geomagnetinė audra – nėra: kaip nurodo NASA, žalinga spinduliuotė iš Saulės pliūpsnio negali prasiskverbti per Žemės atmosferą ir fiziškai paveikti žmones ant žemės.
JAV geologijos tarnyba taip pat nurodo, kad Žemės magnetinis laukas neturi tiesioginės įtakos žmonių sveikatai: „Geomagnetizmas taip pat gali turėti įtakos elektros technologijoms, kuriomis mes naudojamės – bet jis neturi įtakos patiems žmonėms.“
Geomagnetinės audros paskutiniu metu dažnos todėl, kad Saulė yra pasiekusi savo aktyvumo piką, kuris atsikartoja daugmaž kas 11 metų.