Vandens telkiniai Kaune dengiasi ledu: ar saugu ant jo lipti?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, jog upėse šiuo metu stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur – ledas su properšomis. Plona ledo danga apsitraukę ežerai iki 5–9 m gylio.

Štai pavyzdžiui Kauno mariose, sausio 3 dienos duomenimis, ledo storis siekia tik 4–6 cm.

Tiek meteorologai, tiek ugniagesiai nurodo, kad ežeruose ledo storis laikomas pakankamai tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai jo storis yra daugiau nei 7 cm. Tuo tarpu grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Primenama ir tai, jog ledo danga upėse niekada nebūna saugi.

„Net kai vyrauja labai žema oro temperatūra, o upė atrodo visiškai užšalusi, dėl upės tėkmės atsiranda praplovų, kuriose ledas būna labai plonas, todėl galima susižeisti, įlūžti ir paskęsti“, – įspėja specialistai.

„Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai“, – dalijasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Kaip nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso tiek nuo vyraujančių orų sąlygų, tiek nuo pačios vandens apykaitos. Gėluose vandens telkiniuose ledo danga pradeda formuotis pašalus ir vandens temperatūrai nukritus iki 0 laipsnių.

„Upių ledo režimas prasideda vėliau nei kituose vandens telkiniuose. Pradinėje ledo susidarymo fazėje pasirodo ledėsiai ir priekrantės ledas, vėliau formuojasi ižas, kuriam gausėjant ir šąlant susidaro ledo lytys. Ledo lytims didėjant ir jungiantis, upėse susiformuoja ištisinė ledo danga“, – aiškina specialistai.

Anot jų, stovinčio vandens telkiniuose ledo danga įprastai pradeda formuotis anksčiau – nuo priekrantės, pamažu augant vidurio link.

„Jei vyrauja vėjuoti orai, dėl stipraus bangavimo, ledas ežeruose ir tvenkiniuose susidaro panašiu metu kaip ir upėse“, – nurodo meteorologai.

Ugniagesiai praneša, kad prieš lipant ant ledo, būtina apsidairyti ir atkreipti dėmesį, ar nėra jau praminto takelio, kuriuo galėtumėte eiti – šis kelias jau išbandytas. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.

„Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros“, – įspėja PAGD atstovai.

Kritinėje situacijoje svarbu nepasimesti ir nepanikuoti. Jeigu įlūžote, ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne tolyn nuo kranto.

„Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.

Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą“, – svarbius patarimus aiškina ugniagesiai gelbėtojai.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.

„Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.

Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės“, – informuoja PAGD gelbėtojai.

Toliau teigiama, jog ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Šiandien daug kur protarpiais sniegas. Kai kur plikledis, pustys. Vėjas pietvakarių, pietų, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, praneša meteo.lt specialistai.

Sekmadienio dieną daug kur protarpiais krituliai, vyraus sniegas. Kai kur bus plikledis, pustys. Vėjas pietvakarių, pietų, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Pirmadienio naktį daug kur, dieną daugiausia šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose pasnigs. Vėjas pietvakarių, pietų, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai iki 16 m/s. Temperatūra naktį 4–9, pajūryje 1–3 laipsniai šalčio, dieną nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Antradienį vietomis pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas pietų, pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 4–9, kai kur iki 12 laipsnių šalčio, dieną 2–7 laipsniai šalčio.

Vandens temperatūra upėse – 0–6, ežeruose – 0–4, Kuršių mariose – 0, Baltijos jūroje – 1–3 laipsniai šilumos.