G. Nausėda: LRT administracijos ir tarybos santykis turi keistis

„Aš manau, kad anksčiau ar vėliau mes turėsime sugrįžti prie Valstybės kontrolės išvadų, nepolitizuodami jų, normaliai kalbėdami apie tai, kokie turi būti santykiai tarp LRT tarybos ir LRT administracijos, nes situacija tokia, kokia yra dabar, ji yra nenormali ir ji neturėtų tokia būti“, – interviu LNK Žinioms pirmadienį sakė šalies vadovas.

Valstybės kontrolė lapkričio pradžioje pristatė Seimo pavedimu atliktą įstaigos auditą. Didžiausi LRT nustatyti trūkumai susiję su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.

G. Nausėdos teigimu, jei tokios išvados būtų pateiktos bet kuriai kitai institucijai, ji „dar ir šiandien aiškintųsi, kas buvo ne taip ir ką galima būtų padaryti geriau“.

Šiuo metu visuomenės pasipriešinimo daugiausia sulaukė valdančiųjų siekis palengvinti LRT vadovo atleidimą.

Dėl to paaštrėjo ir įtampa tarp LRT vadovės ir tarybos. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau socialiniuose tinkluose „didžiąją dalį“ LRT tarybos apkaltino transliuotojo užvaldymu.

Nors iki LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų priėmimo liko vienas balsavimas Seime, socialdemokratai nusprendė šį procesą pristabdyti ir į diskusijas įtraukti tiek opoziciją, tiek ekspertus.

Pirmadienį sudaryta darbo grupė iš 12 parlamentarų bei penkių žiniasklaidos atstovų, tačiau tarp jų nėra pataisas aktyviai kritikavusios Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovo. Anot jų, tokiu sprendimu „valdantieji pademonstravo, kad nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų“.

G. Nausėdos teigimu, šis procesas „nuo pat pradžių buvo labai politizuotas“.

Vis tik jis tiksi, kad darbo grupei pavyks rasti kompromisą.

„Aš labai tikiuosi, kad dabar jau įstojus į kitas vėžes, vežimas judės sklandžiau negu iki šiol“, – sakė prezidentas.

Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

G. Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė anksčiau siūlė situaciją spręsti atsistatydinant visai LRT tarybai, o kartu ir vadovei su pavaduotoju.