Seimo salėje kalbant R. Žemaitaičiui skambėjo skanduotė „mulkis“

Tvirtinant posėdžio darbotvarkę konservatorius Jurgis Razma pasiūlė iš jos išbraukti Seimo statuto pataisą, kuria siūloma parlamente įkurti naują Energetikos komitetą.

Pagal valdančiųjų susitarimą, jam vadovauti turėtų „Nemuno aušros“ atstovas.

Lapkritį Seimas tokį siūlymą jau yra atmetęs.

„Gerbiamas Seimo pirmininke, nenoriu, kad tiek jūs, tiek socialdemokratai taip žemintųsi teikdami būtent tą projektą, kai jis buvo ką tik atmestas. Kodėl jūs šokinėjate pagal „Nemuno aušros“ dūdelę? Seimo statuto pataisas, jeigu nori, jie patys gali teikti“, – kreipdamasis į parlamento pirmininką Juozą Oleką Seimo posėdžių salėje teigė J. Razma.

Į tai nuo šoninio mikrofono sureagavo „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.

„Žinote, yra keletas šalių pasaulyje, kai pradedi groti dūdele ir pradeda gyvatė lįsti. Kai „Nemuno aušra“, mes pradedame groti, tai Ingrida Šimonytė pradeda groti, tai Liberalų sąjūdis. Jeigu kas norite pažiūrėti Ingridos Šimonytės lygį, ji dabar parodo. Ta barškuolė, kuri barška tuščioj bačkoj, bet jos rezultatas absoliučiai nulinis. Tik kai „Nemuno aušra“ uždainuoja, tai Ingrida Šimonytė iš paskos dainuoja“, – sakė „aušrietis“.

Jam kalbant I. Šimonytė grojo tarškyne, keldama salėje triukšmą, o dalis jos kolegų skandavo „Mulkis! Mulkis!“.

Po to Seimas pradėjo 2026 metų valstybės biudžeto priėmimo procedūrą.

Opoziciniai Seimo liberalai ketvirtadienį socialdemokratams dovanojo Norberto Černiausko knygas apie artėjančios okupacijos 1940-aisiais nenujautusią Lietuvą, siekdami atkreipti dėmesį į valdančiųjų socdemų „bendrininkavimą“ su koalicijos partneriais.

„Mes matome, kad paprasti žodžiai, įprastas opozicinis veikimas neprasimuša iki valdančiųjų, visų pirma kalbant apie socialdemokratus, jie yra užėmę labai gynybišką poziciją ir iš esmės neigia akivaizdžius dalykus“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Paskutinė Lietuvos žiema?“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Vengiant bereikalingo patoso, norisi pamėginti kitaip prisibelsti iki socialdemokratų, padovanoti kiekvienam iš jų, ant jų darbo stalų Seimo salėje padėti po puikią N. Černiausko knygą „Paskutinė Lietuvos vasara“ su raginimu dar kartą pagalvoti, ką reiškia bendrininkavimas, ne darbas koalicijos, ne partnerystė, nes man atrodo, kad šie žodžiai nebetinka“, – pažymėjo politikė.

Pasak jos, socdemų neigiami akivaizdūs dalykai yra „politiniai sprendimai, nukreipti tik į siaurus interesus, išsilaikymą valdžioje“, o tai valstybę stato į pavojingą padėtį.

„Mums atrodo, kad šiandien jau laikas apie tai kalbėti be bereikalingos dramos, bet maksimaliai įtaigiai. Mes labai norime, kad būtume išgirsti visų pirma tų socialdemokratų, kuriems vis dar rūpi ir perspektyva, ne tik išsilaikymas valdžioje ar vienos ar kitos savaitės balsavimas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, apie tai opoziciniai liberalai kalba valdantiesiems skubos tvarka teikiant LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimus, kuriuos politikė vadino „dar viena labai bloga iniciatyva“.

„Tai yra valstybės pagrindų, demokratijos pagrindų erozija ir tai daroma sąmoningai ir mes manome, kad būtina, kad socialdemokratai atsikvošėtų. Bandysime padaryti taip, kultūringai, su knygos pagalba, bet tikėkimės, kad paveikiai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Jos partijos kolega parlamentaras Eugenijus Gentvilas socialdemokratus vadino ne tik bendrininkais, bet kolaborantais, kurie asmeninę atsakomybę dangsto koalicijos partneriais „valstiečiais“, „aušriečiais“.

„Socialdemokratai turi suprasti, jie tampa kolaborantais, kurie ne tik kaip koks nors mažesnysis partneris ateina ir padeda. Ne, jie įgalina, naudojasi ir antrina, ką šiandieninis projektas dėl radijo televizijos užvaldymo rodo“, – teigė E. Gentvilas.

Po šios spaudos konferencijos minėtas N. Černiausko knygas liberalai padėjo ant socialdemokratų Seimo narių stalų plenarinių posėdžių salėje.

Pats autorius sakė manantis, kad ateinanti žiema Lietuvai tikrai ne paskutinė, nes „Lietuva nėra tiktai konkretūs asmenys“, tačiau siekiant aukštos politinės kultūros būtina pasimokyti iš pastarųjų metų nutikimų.

Istoriko N. Černiausko dokumentinėje knygoje „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ rašoma apie dvi paskutines laisvos tarpukario Lietuvos savaites 1940-ųjų birželį, prieš šalį okupuojant Sovietų Sąjungai.

Seimas ketvirtadienį pradėjo 2026 metų valstybės biudžeto priėmimą – jame numatytos rekordinės 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidos gynybai, dosnesnės socialinės išmokos, didesni mokytojų, gydytojų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimai.

Parlamentarai prieš galutinį balsavimą dar apsvarstys visus Seimo narių ir komitetų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų.

„Gauta nemažai Seimo narių pasiūlymų, (...) reikės per juos visus pereiti ir įvardinti, į kuriuos Vyriausybė atsižvelgė, o į kuriuos ne“, – Seimo posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pradėjus pasiūlymų svarstymą opozicijai kilo klausimų, kodėl valdančiųjų „aušriečių“ ir „valstiečių“ parlamentarai atsiima savo pasiūlymus.

„Kas čia valdantiesiems taip išlaužė rankas, nes tokios tokių prasmingų pasiūlymų atsiėmimų lavinos nelabai matėme pastaruosiuose Seimuose. Kas atsitiko, kad taip reikėjo finansavimo ir lėšų, bet dabar savo idėjas taip pametėte?“ – klausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė.

„Norėtųsi išgirst bent vienu sakiniu apie, ką tie pasiūlymai. Arba jei tokia procedūra, gal (...) išvardinkim visus iš eilės, bendru sutarimu pasakom, kad atsiimam ir negaištam laiko“, – kalbėjo konservatorius Audrius Petrošius.

Kita konservatorė Dalia Asanavičiūtė stebėjosi, kodėl siūlymus atsiimantys parlamentarai sako, kad finansavimas jų prašymams rastas, tuo metu Vyriausybės išvadoje siūloma siūlymams nepritarti.

„Seimo nariai atsiimdami pasiūlymus sako, kad jau finansavimas skirtas. Kokie čia dvigubi standartai“, – klausė D. Asanavičiūtė.

„Valstybinis matymas, kad sutarta dėl svarbiausių reikalų“, – replikavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Vyriausybė priėmimo išvakarėse projektą dar šiek tiek pakoregavo – pritarė Seimo narių siūlymams 23 mln. eurų sumažinti planuojamas biudžeto pajamas iš akcizų, tačiau papildomai numatyti 15 mln. eurų žemės ūkiui.

Praėjusią savaitę biudžete ministrų kabinetas rado dar beveik 117 mln. eurų, papildomų milijonų numatant pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų, statutinių pareigūnų atlyginimams, Seimo kanceliarijai.

Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė tokiam projektui.

Valdančiųjų „aušriečių“ siūlymu Vyriausybei kitąmet numačius skirti papildomai 15 mln. eurų žemės ūkiui, opozicijos atstovė konservatorė I. Šimonytė sako, kad tokia biudžeto korekcija turi korupcijos apraiškų.

Jos teigimu, kitų metų biudžeto projektas koreguojamas nenuosekliai – ketvirtadienį ministrų kabinetas sutiko sumažinti pajamas ir padidinti išlaidas pagal kai kurių Seimo narių siūlymus, tačiau, pavyzdžiui, nerado pakankamai lėšų pareigūnų atlyginimams, sumažino kai kurių kitų sričių asignavimus.

„Buvo diskusijos, kad šitai Vyriausybės buvusios Vyriausybės (Gintauto Palucko – BNS) pareigūnams duoti pažadai yra neįgyvendinami, (...), kultūros institucijos turi mažinti savo biudžetus, nes reikia taupyti. Bet kai reikia melioracijai – ir labiau reikia ne melioracijai, o melioratorių ministerijos partijai („Nemuno aušrai“ – BNS), tokiu atveju 15 mln. eurų kažkur ir voliojasi“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė buvusi premjerė ir finansų ministrė I. Šimonytė.

„Buvo apie korupciją daug kalbama kažkurią dieną Prezidentūroje. Tiesą sakant, va taip ir atrodo korupcija, kai balsai yra perkami ir dar biudžeto pinigais“, – pridūrė ji.

Vyriausybei trečiadienį pritarė Seimo narių siūlymams 23 mln. eurų sumažinti planuojamas biudžeto pajamas iš akcizų bei papildomai numatyti 15 mln. eurų žemės ūkiui.

„Vyriausybė „pagrybavo“, 40 mln. eurų padidino deficitą – sumažino pajamas ir padidino išlaidas pagal koalicijos partnerių pageidavimus. Ir tuos 40 mln. eurų kažkur rado. Kadangi žinau, kaip atrodo biudžetas, žinau, kur rado – padidino skolą“, – pabrėžė konservatorė.

Tai, kad asignavimai padidinti skolos sąskaita, trečiadienį LRT televizijai pripažino ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Anot I. Šimonytės, nors valdantieji kalba apie įtemptą biudžetą dėl rekordinio finansavimo poreikio gynybai bei ragina institucijas taupyti, kartu auga asignavimai Prezidentūrai, Seimui.

„Vertinant tas spręstinas problemas ir klausimus kažkaip labai nėra nuoseklumo. Viena ranka kalbama, kad reikia daugiau lėšų gynybai, todėl visi turi taupyti, bet panašu, kad turi taupyti kultūra, LRT, dar kai kurie atskirai paimti subjektai – Medijų rėmimo fondas, pavyzdžiui. Bet neturi taupyti tokios institucijos kaip Prezidentūra ar Seimas“, – kalbėjo buvusi premjerė.