Teismas kol kas netvirtina taikos sutarties dėl Matijošaičių daugiabučių statybų Vičiūnuose

Kaip jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, Regionų administracinis teismas lapkričio 26 d. Kauno rūmuose buvo suplanavęs posėdį administracinėje byloje – planuota spręsti, ar patvirtinti taikos sutartį tarp VTPSI ir Kauno miesto savivaldybės.

Primename, jog anksčiau skundą teismui pateikė VTPSI – statybų inspekcija ginčijo savivaldybės įsakymą, kuriuo buvo patvirtintos detaliojo plano korekcijos ir išduotą statybų leidimą (SLD).

VTPSI skundą nusprendė atsiimti dėl pasikeitusių Teritorijų planavimo įstatymo (TPI) 28 str. 9 d. nuostatų – pagal naująją įstatymo redakciją, supaprastinta tvarka detaliuosius planus galima koreguoti nekeičiant nustatyto užstatymo tipo, aukščio, altitudės, pastatytų išdėstymo, nustatytų sklypų ribų ir nemažinant viešųjų erdvių ploto.

Taigi, VTPSI požiūriu, anksčiau neteisėtai atliktos detaliojo plano korekcijos, dabar jau yra teisėtos.

Dėl to VTPSI nebemato prasmės ginčyti statybų teisėtumo ir siekia pasirašyti taikos sutartį su savivaldybe. Ją šiandien turėjo patvirtinti teismas.

Vis dėlto, šiandien įvykusio posėdžio metu teismas nusprendė, jog teisėjų kolegijai reikia daugiau laiko. Portalo žiniomis, paskutinius atsikirtimus bylos šalys pateikė dar antradienio išvakarėse.

„Šioje byloje teismas šios dienos nutartimi nutarė prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėjimą atidėti ir šį klausimą skirti nagrinėti 2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Regionų administracinio teismo Kauno rūmų atstovė spaudai Sigita Gamulėnienė.

Nors Kauno miesto savivaldybė ir VTPSI siekia pasirašyti taikos sutartį, su tuo nesutinka gyventojų interesus atstovaujanti asociacija „Kauno Vičiūnų bendruomenė“, kuri šiame procese yra trečioji suinteresuotoji šalis.

„Kauno Vičiūnų bendruomenė“ atkreipia dėmesį, jog taikos sutartis, jų nuomone, pažeistų viešą interesą, ir jų, kaip suinteresuotos visuomenės grupės, teises dalyvauti teritorijų planavimo procese.

Anot bendruomenės, detaliojo plano koregavimu keičiama statybos zona ir statybos riba, todėl keičiasi pastatų aukščiai bei išdėstymas – Bendruomenės narių vertinimu, tai reiškia esminius sprendinius, kuriems supaprastinta procedūra negalėtų būti taikoma net pagal liepos 1 d. įsigaliojusias TPĮ 28 str. 9 d. pataisas.

Pagal dabar galiojantį reguliavimą, anot bendruomenės, atliekant detaliojo plano korekciją vis tiek negali būti keičiamas pastatų skaičius.

Pasak „Kauno Vičiūnų bendruomenės“, jei byla būtų užbaigta taikos sutartimi, bendruomenė netektų galimybės dalyvauti naujo koregavimo viešinime ir teikti pastabas, tokia taikos sutartis prieštarautų viešajam interesui, pažeistų jų kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, pažeistų teisinio tikrumo principus bei prieštarautų įstatymui.

Anot bendruomenės, įstatymai negali būti taikomi atgaline data. Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai.

Bendruomenės atstovai taip pat atkreipia dėmesį, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pripažino negaliojančiais sutikimus dėl laikino kelio ir statinių arčiau nei leidžiama. Kadangi bendruomenės manymu, šie sutikimai neteko galios nuo jų išdavimo momento, anot bendruomenės, detalusis planas ir statybos leidimas laikytini neteisėtais, mat detaliojo plano korekcijos buvo paruoštos remiantis šiais sutikimais.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ praėjusią savaitę skelbė, jog prie TPĮ 28 str. 9 d. nuostatų pakeitimo prisidėjo ir Š. Matijošaičio atstovas administracinėje byloje, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partneris, advokatas dr. Evaldas Klimas.

Kaip anksčiau rašė portalas, advokatas teikė ekspertines įžvalgas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) įsteigtos Efektyvios valstybės komisijos darbo grupėje. LVK yra lobistinė verslo interesus atstovaujanti organizacija, kuri taip pat teikė pasiūlymus Seimui, siekiant pakeisti TPĮ 28 str. 9 d. nuostatas.

Pats E. Klimas portalui teigė, jog darbo Efektyvios valstybės komisijoje dirbo neatlygintinai, kaip ekspertas, tuo metu neatstovavo Š. Matijošaičio minėtoje administracinėje byloje.

Tiesa, svarbu pabrėžti, jog Matijošaičių šeimos ir E. Klimo ryšiai yra ilgamečiai– pavyzdžiui, E. Klimas atstovavo Kauno merą Visvaldą Matijošaitį civilinėje byloje, kurioje Kultūros paveldo departamentas (KPD) siekė prisiteisti žalą už nelegaliai nugriautą tvartą ir svirną Kačiūniškės dvare. Ši byla teisme buvo nagrinėjama dar 2022-2023 m.

2024 m. spalį Regionų administracinis teismas Š. Matijošaičio įsigytus sklypus Vičiūnuose prie Nemuno nurodė grąžinti valstybei, išnagrinėjęs viešąjį interesą ginančios prokurorės prašymą. Tuomet E. Klimas teisiniuose procesuose taip pat atstovavo Š. Matijošaitį, tik portalui „Verslo žinios“ nurodė, kad situacijos ir tolesnių žingsnių nekomentuos, nes nėra susitaręs su klientais dėl komentarų žiniasklaidai.

Šalia šios bylos, galimai besibaigiančios taikos sutartimi, nagrinėjamos ir dvi kitos bylos. Vienoje šių bylų, į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi Kauno Vičiūnų bendruomenė – bendruomenė taip pat ginčija pakeistą detalųjį planą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat nagrinėja bylą, susijusią su šiomis statybomis. Šį kartą į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi pats Š. Matijošaitis, prašydamas panaikinti jam nepalankius Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus.

2022 m. kovą NŽT buvo išdavusi sutikimą statyti pastatą, nesilaikant normatyvinių atstumų nuo nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ribos ir 2022 m. gegužę sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tačiau 2022 m. spalį priėmė sprendimą dėl šių sutikimų pripažinimo netekusiais galios. Būtent šį sprendimą teismui apskundė Š. Matijošaitis.

Kaip „Kas vyksta Kaune“ anksčiau informavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atmetė pareiškėjų skundą, tačiau šis teismo sprendimas buvo apskųstas LAT.