Politikus ir kauniečius piktina chuliganai gatvėse: „jeigu ne patys nusigalabys, tai kitus nutrenks“

Kasmet Kaune sugrįžtama prie nemalonios, tačiau sunkiai išsprendžiamos problemos – kelių erelių keliamo triukšmo ir pavojaus. Ši problema tampa akivaizdi šiltais vakarais, kai į gatves lenktyniauti išjuda modifikuotų automobilių ir vadinamąsias britvas vairuojančių motociklininkų desantas.

Visgi kelių ereliai piktina ramiau gyvenančius miesto gyventojus, ypatingai auginančius mažus vaikus. Štai Kauno centro bendruomenė viešai kreipėsi į miesto valdžią, policiją bei Lietuvos automobilių sporto federaciją, reikalaudama spręsti ilgus metus trunkančią problemą – chuliganišką vairavimą, triukšmą ir oro taršą miesto širdyje.

Peticiją, adresuotą merui Visvaldui Matijošaičiui, Kauno apskrities policijos vadovui Mindaugui Akelaičiui bei kitoms institucijoms, jau pasirašo miesto gyventojai, verslininkai ir svečiai. Plačiau su reikalavimais galima susipažinti čia.

Pasak gyventojų, vakaro ir nakties metu Senamiestis, Centras bei aplinkinės gatvės virsta triukšmingų pramogų zona. Gyventojai teigia kasdien susiduriantys su nelegaliais lenktyniavimais, pavojingu „driftinimu“, garsių duslintuvų šūviais, variklių „gazavimu“, garsia muzika iš atvirų langų, o kartais – net narkotikų bei alkoholio vartojimu viešose vietose.

Tarp probleminių vietų įvardijamos Šv. Gertrūdos, Ožeškienės, Vytauto, A. Jakšto, Jonavos, K. Donelaičio, Kęstučio, Maironio, Juozapavičiaus gatvės, Karaliaus Mindaugo ir Savanorių prospektai bei aikštelės prie Kauno pilies.

„Miesto įvaizdis ir mūsų sveikata negali būti aukojami dėl kelių triukšmadarių malonumo. Miestas yra žmonių namai, o ne chuliganiško savivaliavimo lenktynių trasa“ – pabrėžiama peticijoje.

Peticijos tekste nurodomi ir konkretūs reikalavimai – prašoma fiziškai riboti eismą (įrengiant kalnelius, draudžiamuosius ženklus, mokamą įvažiavimą į vandalų pamėgtas aikšteles), riboti motociklų, motorolerių ir keturračių eismą Centro ir Senamiesčio gatvėmis nuo 19 iki 8 val., numatyti kasdieninį policijos patruliavimą probleminėse vietose ir t.t.

Peticijos autoriai prašo Kauno centro seniūnijos ir policijos dar šį rudenį organizuoti susitikimą su gyventojais, kuriame būtų pristatyta, kokių priemonių imtasi, kiek pažeidėjų sulaikyta, kiek baudų skirta ir ar priemonės davė rezultatų.

„Gyventojų saugumas ir ramybė nėra prabanga, o būtina sąlyga miestui klestėti. Turizmas prasideda nuo miesto reputacijos, o ji šiuo metu kompromituojama lenktynių trasomis virtusiose gatvėse,“ – peticijos tekste teigia ggyventojai.

Peticiją inicijavę kauniečiai taip pat teigia esantys pasirengę prisidėti prie edukacinių akcijų, skatinančių civilizuotą elgesį viešose erdvėse. Pasirašyti dokumentą galima internetu, o organizatoriai tikisi, kad viešas spaudimas paskatins greitus pokyčius.

Chuliganų keliamų pavojų ir triukšmo problema buvo svarstoma ir antradienį vykusiame savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje. Šiame posėdyje dalyvavo ne tik kontrolės komiteto nariai, bet ir Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, bei keli Kauno apskrities VPK policijos pareigūnai, dalyvaujantys savivaldybės Eismo saugumo komisijos veikloje. Tiesa, pati eismo saugumo komisija paskutinį kartą į posėdį rinkosi lygiai prieš metus.

M. Matusevičius nevyniojo žodžių į vatą – anot valdininko, situacija šiemet yra išties prasta.

„Statistika šiemet yra labai bloga (...). Iš 5 žūčių, keturias turime motociklininkų“, – posėdžio metu kalbėjo M. Matusevičius.

Anot Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo, šiemet administracijos direktorius sulaukė apie 20 skundų dėl chuliganiško vairavimo, daugelis jų panašūs savo turiniu. Skunduose dažniausiai minima Gertrūdos gatvė ir Karaliaus Mindaugo prospektas, tačiau iš esmės, problema pastebima visame mieste. Gyventojai skunduose mini ir K. Škirpos, Taikos, Dariaus ir Girėno, bei kitas gatves.

Komiteto pirmininkė, opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) frakcijai priklausanti Jurgita Kupčinskienė komiteto posėdžio metu minėjo, jog šiuo metu vyksta „karštos bulvės“ mėtymas – savivaldybė siūlo kreiptis į policiją, o policija savo ruožtu nukreipia į savivaldybę.

Ji taip pat teiravosi, kokias priemones šį sezoną priėmė savivaldybė, siekdama sukontroliuoti esamą problemą.

„Dėl triukšmo, savivaldybės administracija yra nupirkusi ir policijai perdavusi triukšmo matuoklius, tas yra padaryta. Nuolat stebime, raštus gauname, atrašinėjame, identifikuojame tas vietas“, – atsakė M. Matusevičius.

Iš tiesų policija teturi vieną tokį matuoklį, tinkantį matuoti transporto priemonių keliamą triukšmą. J. Kupčinskienė posėdžio metu kėlė klausimą, ar pareigūnams reikėtų nupirkti daugiau tokių matuoklių.

Visgi policijos atstovai tikina, jog didesnis matuoklių skaičius problemos neišspręs. Mat pareigūnų darbas yra skirstomas į daugybę skirtingų sričių, o triukšmo kontrolė – tik viena iš daugelio, neturinti tiesioginės įtakos eismo saugumui.

„Stengiamės nustatyti tam tikrą prioritetų tvarką. Turim vieną triukšmo matuoklį, o tų skundų per vakarą būna iš įvairių gatvių. Patys žinot, kad didelis mūsų miestas, ne tik centre, norisi tą kontrolę vykdyti, bet ir kituose mikrorajonuose“, – antradienį kalbėjo komiteto posėdyje dalyvavęs pareigūnas.

Panašiai problemą Kauno apskrities VPK paaiškino ir portalui „Kas vyksta Kaune“ perduotame komentare.

„Pranešimai apie nelegalias lenktynės, chuliganišką ar pavojingą vairavimą policijos registruojamų įvykių registre yra priskiriami „B“ kategorijos įvykiams, į kurios policijos pajėgos turi sureaguoti per 20 min. Pranešimai apie transporto priemonių ar asmenų keliamą triukšmą, ko pasekoje yra trikdoma viešoji rimtis, yra priskiriami „C“ kategorijos įvykiams, į kuriuos policijos pajėgos turi sureaguoti per 60 min“, – raštu paaiškino Kauno apskrities VPK atstovai.

Policijos atstovai tikino, jog visiškai supranta gyventojų nepasitenkinimą, tačiau keliamo triukšmo tikrinimas nėra toks paprastas procesas – esą daug paprasčiau tikrinti vairuotojų blaivumą, nei transporto priemonių keliamą triukšmą.

Kaip paaiškino policijos pareigūnai, kai tikrinamas transporto priemonių triukšmas, ant variklio montuojamas specialus prietaisas. Tuomet stovint vietoje atliekami trys matavimai, vairuotojui iki tam tikro lygio keliant apsukas. Vienas toks patikrinimas užtrunka 10-15 minučių, ar net ilgiau.

Kaip nors kitaip atlikti patikrinimų pareigūnai negali – jei nuspręstų nesivadovauti įrenginio technine charakteristika, pažeidėjai prieš policiją galėtų laimėti teismuose.

Vis dėlto, šiemet Kauno miesto VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai patikrino apie 300 transporto priemonių variklių skleidžiamo triukšmo lygį, surašė 55 administracinio nusižengimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 str. (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas).

Visais atvejais, surašius administracinio nusižengimo protokolus, vairuotojams buvo anuliuotas transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros galiojimas, taip pat techninės apžiūros galiojimas buvo panaikintas transporto priemonėms, kuriose, sustabdžius patikrinimui, nebuvo išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemos, sistemos konstrukcija buvo pakeista, pažeista, ar neveikianti. Tokių atvejų Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai nustatė 28.

Tarybos nariai tuomet klausė policijos pareigūnų, kas jų nuomone galėtų padėti suvaldyti triukšmą ir chuliganišką vairavimą.

Posėdyje dalyvavę pareigūnai pabrėžė, jog vertėtų pagalvoti apie apribojimus motociklams ir keturratėms transporto priemonėms tamsiu paros metu probleminėse vietose, ko gyventojai prašo ir anksčiau minėtoje peticijoje.

Panaši tvarka šiuo metu galioja Birštono savivaldybėje – centrinėse gatvėse motociklai gali važiuoti nuo 6 iki 22 val., kai kuriose gatvėse motociklų eismas uždraustas.

Policijos atstovai pažymėjo, jog išbandant šią idėją, veikiausiai reikėtų pasirinkti vieną eksperimentinę lokaciją.

Policija yra nustačiusi problemiškas zonas, tik visa bėda, jog kai kurios šios zonos – tranzitinės gatvės, pavyzdžiui K. Mindaugo pr., kur riboti eismą būtų netikslinga. Be to, policijos nuomone, išlieka ir kitas rebusas – įvedus apribojimus motociklų eismui, bus sankcionuojami visi motociklų vairuotojai, nors ne visi motociklininkai gatvėse triukšmauja.

Posėdžio metu išsakyti ir kitokie pasiūlymai – J. Kupčinskienė siūlė apmokestinti Kauno pilies prieigas, panašiai, kaip dabar apmokestintas įvažiavimas į Kauno rotušės prieigas, mat rotušė patenka į Sumažintos taršos zoną (STZ). Kaune galioja keista išlyga. Į STZ zoną nemokamai gali įvažiuoti visi motociklistai.

Savo ruožtu opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti Audronė Jankuvienė pasiūlė vakarais užleisti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą motociklininkams, kad jie galėtų ten važinėtis, netrukdydami kitų eismo dalyvių.

„Kokia būtų Kauno policijos nuomonė, jei Kaunas nustatytų tam tikras zonas, teritorijas, kur būtų galima motociklininkams rinktis ne Kauno pilyje, bet kitose aikštėse ir teritorijose, kur jie galėtų rodyti savo gebėjimus, azartą ir visą kitą? Tarkime, aš pagalvočiau apie Dariaus ir Girėno oro uostą – ten yra didžiuliai pakilimo takai. Tikrai naktimis ten lėktuvai neskraido. Galbūt tai galėtų būti priemonė, nukreipiant juos į kitas vietas? Tegul ten lenktyniauja, bėgioja, rodo savo meistriškumą ir t.t.?“, – sakė A. Jankuvienė.

Tarybos narė sakė, jog Kaunui reikėtų Kačerginėje esančio „Nemuno žiedo“ – uždaros erdvės gatvės lakstūnams. Visgi šis pasiūlymas sulaukė ir palaikymo, ir skeptiškų vertinimų.

„Iš principo Audronės mintis, taip sakant, verta dėmesio, reikia ieškoti, kur žmonės prisiimdami atsakomybę, patys nesukeldami kitiems, žudytis“, – savotiškai pasisakė „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantis tarybos narys Rimantas Lekavičius.

J. Kupčinskienė suabejojo šio pasiūlymo realumu, mat būtų labai sunku nustatyti, kas už šiuos vairuotojus aerodrome turėtų būti atsakingas. Visgi ji pritarė, jog reikia kažkaip izoliuoti šiuos vairuotojus.

„Jie yra savižudiško elgesio. Psichoterapeuto kiekvienam nepastatysi. Bet jie važiuodami jeigu ne patys nusigalabys, tai kitus nutrenkia“, – sakė ji.

Savo ruožtu policijos atstovai atkreipė dėmesį, jog jau ne kartą buvo bandyta nukreipti eismą kažkokia kryptimi, tačiau tai labai sunku įgyvendinti.

Opozicinei konservatorių frakcijai priklausantis tarybos narys Martynas Prievelis atkreipė dėmesį ir į kitas bėdas – jis pastebėjo, jog nors Laisvės alėjoje dviračiams, el. paspirtukams ir kitoms transporto priemonėms leidžiama judėti iki 6 km/h greičiu, realybėje reprezentacine alėja žymiai didesniu greičiu skrieja ir motorizuotos transporto priemonės.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius tikino, jog savivaldybei ši problema yra žinoma. Savivaldybės atstovai sieks priminti maisto pristatymo į namus platformoms, jog jų darbuotojams taip pat galioja Kelių eismo taisyklės (KET).

„Tikrai matome greičio viršijimus, tai yra skaudi problema.

Maisto išvežiotojai skuba kuo greičiau atvežti maistą. Buvo kreiptasi į Bolt, wolt ir t.t. ir priminta apie prievolę laikytis KET, bet tai suveikė tik laikinai“, – aiškino M. Matusevičius.

Savo ruožtu policijos pareigūnai atkreipė dėmesį į transporto priemones, kurios yra panašios į mikrojudumo, bet jų techniniai parametrai visiškai neatitinka mikrojudumo priemonėms keliamų reikalavimų. Apie tokias transporto priemones anksčiau rašė ir portalas „Kas vyksta Kaune“.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/06/24/112/kauno-policija-tralu-isveztam-paspirtukui-siekia-konfiskacijos-gincas-keliasi-i-teisma/

„Gaila, kad tokios priemonės yra pardavinėjamos, bet įstatyme yra nurodyta, kad pardavėjas turi informuoti asmenį, jei transporto priemonė negali dalyvauti eisme“, – apgailestavo policijos pareigūnas.

Policininkai taip pat atkreipė dėmesį, jog nemažai pilnamečių parkuose laksto elektriniais dviračiais, kurių išvystomas greitis menkai skiriasi nuo įprastų motociklų. Tuomet pareigūnams tenka bendrauti ir su paauglių tėvais.

M. Prievelis dar pastebėjo, jog nors daugelyje sankryžų yra sumontuoti garso signalai, skirti regėjimo negalią turintiems asmenims, jie dažnai tiesiog neveikia. Nors turi būti įrengtas šviesoforas, kuris skleidžia signalą, bet jis tiesiog jo neskleidžia. M. Matusevičius atsakė, jog apie šią problemą taip pat žinoma, šiemet bus siekiama reikiamus daviklius įrengti visose reguliuojamose sankryžose.

„Mūsų tikslas buvo padaryti visose 140 reguliuojamų šviesoforų ir perėjų sankryžų, kad būtų daviklis ir garsas silpnaregiams. Stengsimės, kad ateinančiais metais visose sankryžose tai būtų padaryta“, – žadėjo skyriaus vedėjas.

Anot jo, šios infrastruktūros įrengimą apsunkino pasikeitusi įrengimo tvarka, reikalingos priemonės.

„Anksčiau užtekdavo mygtuko ir įsijungia garsas, dabar yra reikalaujama, kad mygtukas būtų su Brailio raštu, vibruotų, reikia visai kitokios įrangos“, – paaiškino valdininkas.

Viena esminių bėdų – stringanti gyventojų komunikacija su Kauno savivaldybe. Nors Kaune vis dar veikia eismo saugumo komisija, per pastaruosius metus, ši komisija nesurengė nei vieno posėdžio.

J. Kupčinskienė posėdžio metu ironiškai sakė, jog tai veikiausiai reiškia, jog Kaune nebeliko eismo saugumo problemų.

Šiuo metu komisijai vadovauja Kauno miesto savivaldybės vicemeras Andrius Palionis. Be to, kad eina vicemero pareigas, nuo gegužės mėnesio A. Palionis taip pat tapo ir Kauno miesto savivaldybei priklausančio Centrinio knygyno vadovu.

Tad vadovavimas eismo saugumo komisijai vicemerui tarp kitų pareigų ko gero nėra svarbiausias prioritetas.

Konservatorius M. Prievelis atkreipė dėmesį, jog Žaliakalnio gyventojai ne kartą rašė raštus saugaus eismo komisijai, tačiau atsakymų arba nesulaukia, arba juos pateikia Transporto ir eismo organizavimo skyrius.

Simptomiška, tačiau A. Palionis nesudalyvavo ir kontrolės komiteto posėdyje, o jo vadovaujama komisija šį klausimą sprendė prieš metus surengtame paskutiniame eismo saugumo komisijos posėdyje. Tik nėra aišku, kas tuomet buvo nuspręsta, nes viešai pateikiama tik posėdžio darbotvarkė.

Nors gyventojai atsakymų negauna, ne ką lengviau atsakymų sulaukia ir žiniasklaida. Portalas „Kas vyksta Kaune“ dar rugsėjo 15 d. Kauno savivaldybės atstovų paklausė, kokių veiksmų planuojama imtis, siekiant užkardyti chuliganišką vairavimą mieste, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Tiesa, A. Palionis turi ir asmeninių interesų, kurie neskatina spręsti gyventojams opių problemų. Viešai žinoma, jog ne tik A. Palionis, tačiau ir Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas, bei administracijos direktorius Tadas Metelionis, yra motociklų entuziastai, tad sunku įsivaizduoti, jog šie valdininkai imtų įvesti apribojimus dviratėms transporto priemonėms.