Europos komisijos pirmininkė – „negalime laukti, kol ši audra praeis“

Komisijos pirmininkei dar nepradėjus skaityti metinio pranešimo, buvo galima pastebėti, jog į parlamento salę sugūžėjo daug raudonos spalvos rūbus dėvinčių europarlamentarų.

Socialistų, žaliųjų ir kairiųjų frakcijos susitarė pasipuošti raudonos spalvos rūbais, siekiant atkreipti dėmesį į vis sudėtingesnę padėtį Gazos ruože. Beje, ketvirtadienį Europos parlamentaras balsuos dėl rezoliucijos apie padėtį Gazoje.

Šiek tiek po 9 valandos vietos laiku komisijos pirmininkė pradėjo skaityti kalbą.

„Europa kovoja už žemyną, kuris bitų vientisas, taikingas, laisvą ir nepriklausomą Europą, kovoja už mūsų vertybes, demokratiją, laisvę ir galimybę apspręsti mūsų pačių likimą patiems. Nesuklyskime, tai yra kova už mūsų ateitį“, – taip savo kalbą pradėjo U. von der Leyen.

EK pirmininkė teigė, jog ilgai ir sudėtingai mąstė, nuo ko pradėti kalbą.

„Juk mes, europiečiai, nesame įpratę – ir mums tai netinka – kalbėti tokiais terminais. Nes mūsų Sąjunga iš esmės yra taikos projektas. Tačiau tiesa ta, kad šiandienos pasaulis yra negailestingas. Ir mes negalime užglaistyti sunkumų, kuriuos europiečiai patiria kiekvieną dieną. Jie gali jausti, kaip po jais juda žemė. Jie gali jausti, kaip viskas darosi vis sunkiau, kai jie sunkiau dirba. Jie gali jausti pasaulinės krizės poveikį, didėjančias pragyvenimo išlaidas. Jie jaučia pokyčių greitį, veikiantį jų gyvenimą ir karjerą.

Ir jie nerimauja dėl nesibaigiančios įvykių spiralės, kurią mato per žinias – nuo ​​niokojančių scenų Gazoje iki negailestingo Rusijos antpuolio prieš Ukrainą“, – kalbėjo EK pirmininkė.

U. von der Leyen sakė, jog Europos Sąjunga iš esmės yra taikos projektas, tačiau Europa turi pasirūpinti savo pačių gynyba ir apsauga.

„Mes negalime paprasčiausiai laukti, kol ši audra praeis. Ši vasara parodė, jog nebėra vietos ar laiko nostalgijai.

Matome, jog įsivairuoja nauja pasaulio tvarka, kuri grindžiama jėga“, – sakė EK pirmininkė.

Toliau U. von der Leyen pabrėžė Europos vieningumą, anksčiau kartu bendradarbiaujant ir išgyvenant COVID pandemiją, taip pat rengiant Europos ekonomikos gaivinimo planą.

„Ar mes paprasčiausiai kivirčijamės, suskaldyti mūsų skirtumų?

„Mano akimis, pasirinkimas yra labai aiškus. Raginu būti vieningiems, vieningiems tarp valstybių narių, Europos institucijų, tarp pro-europietiškų demokratiškų šio parlamento jėgų“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Kalbėdama apie karą Ukrainoje, EK pirmininkė pabrėžė, jog Ukrainos žmonės kovoja už laisvę ir nepriklausomybę, kuri yra ir Europos laisvė.

Pirmininkė paskelbė apie Tarptautinės koalicijos Ukrainos vaikų grąžinimui viršūnių susitikimą, nes šiuo metu dešimtys tūkstančių Ukrainos vaikų yra deportuoti.

Anot U. von der Leyen, Europa jau suteikė Ukrainai apie 170 mlrd. paramos, tačiau ši suma nėra galutinė. Siūloma ir nauja finansavimo schema – reparacijų paskola Ukrainai, paremta įšaldytomis Rusijos lėšomis.

EK pirmininkė užsiminė ir apie Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje, kurį pavadino „sunkiai suvirškinamu“.

„Tačiau vos po kelių dienų Europos lyderiai atvyko į Vašingtoną paremti prezidento Zelenskio ir užtikrinti įsipareigojimų.

Nuo to laiko padaryta reali pažanga.

Vos praėjusią savaitę 26 Norinčiųjų koalicijos šalys pareiškė esančios pasirengusios būti Ukrainos nuraminimo pajėgų dalimi arba prisidėti finansiškai – paliaubų kontekste.

Mes ir toliau remsime visas diplomatines pastangas užbaigti šį karą“, – žadėjo komisijos pirmininkė.

Taip pat U. von der Leyen pabrėžė, jog būtina įvesti papildomas sankcijas Rusijai.

„Vakar Donecko kaimas buvo apšaudytas raketomis, nukreiptomis į žmones, laukiančius pensijų. Žuvo daugiau nei 20 žmonių. Žinia aiški. Ir mūsų atsakas taip pat turi būti aiškus. Mums reikia didesnio spaudimo Rusijai, kad ji sėstų prie derybų stalo. Mums reikia daugiau sankcijų. Dabar, bendradarbiaudami su partneriais, dirbame ties 19-uoju paketu. Ypač daug dėmesio skiriame spartesniam Rusijos iškastinio kuro atsisakymui, šešėliniam laivynui ir trečiosioms šalims“, – sakė ji.

Metinėje kalboje U. von der Leyen atkreipė dėmesį ir į apverktiną humanitarinę situaciją Gazoje, pasmerkdama žmonių marinimą badu ir smurtą prieš civilius Gazoje..

„Tai, kas vyksta Gazoje, sukrėtė pasaulio sąžinę. Žmonės žūsta elgetaudami maisto, motinos laiko negyvus kūdikius. Šie vaizdai tiesiog katastrofiški.

Taigi noriu pradėti nuo labai aiškios žinutės: žmonių sukeltas badas niekada negali būti karo ginklas. Dėl vaikų, dėl žmonijos – tai turi liautis“, – pasmerkdama Izraelio veiksmus kalbėjo EK pirmininkė.

Pasak pirmininkės, EK siūlys išaldyti dalį paramos Izraeliui, sankcijas ekstremistinių pažiūrų Izraelio ministrams ir smurtą pasitelkiantiems naujakuriams, dalinį prekybos susitarimo su Izraeliu suspendavimą, Palestinos donorų grupę ir instrumentą Gazos atstatymui.

U. von der Leyen pabrėžė, jog vienintelis realus taikos sprendimas – dviejų valstybių planas.

Po to EK pirmininkė sakė, jog yra ilgametė Izraelio žmonių „draugė“ ir pasmerkė 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ ataką prieš Izraelio gyventojus.

„Žinau, kaip žiaurūs spalio 7 d. „Hamas“ teroristų išpuoliai sukrėtė tautą iki sielos gelmių.

Nuo spalio 7 d. įkaitai „Hamas“ teroristų laikomi nelaisvėje jau daugiau nei 700 dienų.

Tai 700 dienų skausmo ir kančios. „Hamas“ niekada nebus vietos – nei dabar, nei ateityje. Nes jie yra teroristai, norintys sunaikinti Izraelį. Ir jie taip pat kelia terorą savo pačių žmonėms, laikydami jų ateitį įkaitais.

Europos tikslas visada buvo tas pats – tikras saugumas Izraeliui ir saugi dabartis bei ateitis visiems palestiniečiams. O tai reiškia, kad įkaitai turi būti paleisti. visa humanitarinė pagalba turėtų būti neribotai teikiama. Ir kad turi būti nedelsiant paskelbtos paliaubos“, – komisijos poziciją paaiškino pirmininkė.

Kalbėdama apie Europos gynybą, komisijos pirmininkė pabrėžė, jog NATO aljansas išlieka kertiniu Europos gynybos akmeniu.

Visgi užsiminta ir apie papildomas investicijas į gynybą per vykdomas programas.

„Tik tvirta ir patikima Europos gynybos pozicija galės garantuoti mūsų saugumą.

Pastaraisiais metais padarėme istorinę pažangą kurdami Europos gynybos sąjungą.

Anksčiau šiais metais pradėjome programą „Readiness 2030“, kuri galėtų atverti iki 800 mlrd. EUR gynybos investicijų.

Tai apima SAFE programą, pagal kurią dabar galima skirti 150 mlrd. EUR bendriems viešiesiems pirkimams. Paraiškas jau pateikė 19 valstybių narių, programa veikia visu pajėgumu. Tai gera žinia.

Taip pat ieškome būdų, kaip skirti premiją tiems, kurie remia Ukrainą arba perka Ukrainos įrangą“, – tvirtino U. von der Leyen.

EK vadovė pažadėjo, kad Bendrija „gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, ragindama investuoti į strateginius pajėgumus, siekiant sustiprinti su Rusijos grėsme susiduriantį rytinį flangą.

U. von der Leyen taip pat išreiškė solidarumą su Lenkija, kurios oro erdvę pažeidė rusų dronai.

„Kaip tik šiandien matėme daugiau kaip 10 Rusijos dronų „Shahed“ beatodairišką ir beprecedentį Lenkijos ir Europos oro erdvės pažeidimą“, – europarlamentarams sakė U. von der Leyen.

„Europa visiškai solidarizuojasi su Lenkija“, – teigė ji.

EK pirmininkė taip pat žada, jog pafrontės valstybes gins dronų siena.

„Praėjusią savaitę pati tuo įsitikinau, kai lankiausi priešakinėse linijose esančiose valstybėse narėse. Jos geriausiai žino, kokią grėsmę kelia Rusija. Ir nėra jokių abejonių: Europos rytinis flangas užtikrina visos Europos saugumą. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Štai kodėl turime investuoti į jo rėmimą per Rytų flango stebėjimą. Tai reiškia suteikti Europai nepriklausomus strateginius pajėgumus.

Turime investuoti į realaus laiko kosmoso stebėjimą, kad joks pajėgų judėjimas neliktų nepastebėtas. Turime išklausyti savo Baltijos šalių draugų raginimą ir pastatyti dronų sieną“, – teigė komisijos pirmininkė.

Ji taip pat atskleidė, jog kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime bus pristatomas aiškus veiksmų planą – kaip pradėti naujus bendros gynybos projektus, nustatyti aiškius tikslus 2030 metams.

„2030-ieji – jau rytojus. Tad Europa turi ruoštis šiandien“, – sakė U. von der Leyen.

Nors metinėje kalboje daugiausiai dėmesio skirta užsienio politikos ir gynyboms klausimams, EK pirmininkė kalbėjo ir apie žaliąjį kursą – U. von der Leyen pabrėžė, jog Europa tebėra pasaulio lyderė švarios energetikos srityje, o 70 proc. elektros jau gaunama iš mažo anglies dioksido kiekio šaltinių.

Kaip naują tikslą EK kelia poreikį spartinti žiedinės ekonomikos kūrimą – apie automobilių žiedinės ekonomikos iniciatyvą, kuriai antradienį pritarė Europos Parlamentas, jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/09/10/eismas/europa-grieztins-tvarumo-reikalavimus-koks-likimas-laukia-lietuvos-autoparko/

U. von der Leyen atskleidė, jog iki 2028 m. bus pristatytas Bendrosios rinkos kelrodis (kapitalo, energijos, telekomunikacijų srityse), įkurtas „Scale-up Europe“ fondas, kad perspektyvūs startuoliai galėtų augti Europoje.

Kalbėta ir apie dirbtinį intelektą (DI) – tiesa, beveik išskirtinai kaip apie galimybę, o ne potencialią grėsmę.

„Europos DI yra būtinas mūsų būsimai nepriklausomybei, jis padės stiprinti mūsų pramonės šakas ir visuomenes, nuo sveikatos priežiūros iki gynybos (...).

Mes masiškai investuojame į Europos dirbtinio intelekto gigagamyklas“, – sakė komisijos pirmininkė.

Po to metiniame pranešime aptartos socialinio teisingumo ir atskirties temos – komisija siūlys Kokybiškų darbo vietų aktą ir Europos kovos su skurdu strategiją, pagal kurią bus siekiama skurdą panaikinti iki 2050 m.

Ruošiamas ir Europos įperkamų būstų planas ir pirmasis ES būsto viršūnių susitikimas. Taip pat bus siūloma „Mažų įperkamų automobilių“ iniciatyva – šia iniciatyva bus siekiama, kad Europa turėtų savo elektrinį automobilį, kuris būtų švarus, prieinamas ir pagamintas Europoje.

Savo metinę kalbą U. von ver Leyen baigė ugningu pažadu Europai kovoti už laisves, EK pirmininkė baigdama kalbą užsiminė ir apie partizaninį pasipriešinimą Baltijos šalyse.

„Ir prisiminkime, kad visada turėjome kovoti už savo laisves. Nuo kartos, kuri kovojo ranka rankon visame mūsų žemyne, iki pogrindinės spaudos, kuri Šaltojo karo metu palaikė laisvės liepsną visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Arba „Miško brolių“ Baltijos šalyse, kurie kiekviename žingsnyje priešinosi sovietų priespaudai.

Ši kova yra giliai įsišaknijusi mumyse, europiečiuose. Prieš 80 metų mūsų žemynas buvo pragaras žemėje, prieš 40 metų mūsų žemyną skyrė siena.

Tačiau kiekvieną kartą europiečiai nusprendė kovoti už geresnę ateitį.

Kad (žemynas, aut.) taptų visavertis – ir kad visuma būtų stipri. Ir to aš sieksiu kiekvieną dieną.

Tegyvuoja Europa“, – kalbą reziumavo EK pirmininkė.