Europa griežtins tvarumo reikalavimus – koks likimas laukia Lietuvos autoparko?

2023 m. liepą Europos komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomi tvarumo reikalavimai transporto priemonių projektavimui ir pabaigos gyvavimo ciklo valdymui.

Šių metų liepos 7 d. savo poziciją priėmė ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetai – bendrame komitetų balsavime, 79 komiteto nariai balsavo už, 27 prieš, 11 susilaikė.

Rugsėjo 8-11 d. vykstančios plenarinės sesijos metu buvo žengtas dar vienas žingsnis – europarlamentarai pritarė Pauliaus Saudargo (Europos liaudies partija) parengtai EP pozicijai dėl naujų taisyklių.

P. Saudargas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog iš esmės projektu siekiama spręsti dvi problemas – sumažinti taršą aplinkai ir tuo pačiu užtikrinti didesnį žaliavų prieinamumą.

Anot parlamentaro, žaliavų trūkumas kelia ne tik praktinius, bet ir geopolitinius iššūkius – priklausomybę nuo Kinijos ir kitų autoritarinių režimų.

„Pas mus labai trūksta žaliavų, mes retų elementų (ličio ir t.t) neturim. Dėl to visas pasaulis sunerimęs – Donaldas Trumpas derasi su Volodymyru Zelenskiu, Kinija turi monopolį. Ateina elektromobiliai, naujosios technologijos, tad ilgainiui mes vis labiau susidursime su šita priklausomybe.

Tai bus nauja priklausomybės forma – kaip anksčiau buvome priklausomi nuo autokratinių valstybių gamtinių išteklių, dabar pasaulyje įsivyraus priklausomybės forma nuo mikroelementų, kurie yra reikalingi įvairioms technologijoms“, – tvirtina P. Saudargas.

Be to, anot parlamentaro, šiuo metu esama automobilių, kurie dingsta iš eismo, o jų likimas lieka neaiškus.

„Daug yra dingstančių automobilių iš oficialaus radaro. Buvo savininkai, o jie tada tarsi dingo. O jeigu dingo, greičiausiai buvo netinkamai sutvarkytos atliekos. Galima pasakyti, kad dauguma dingusių automobilių turbūt prisidėjo prie aplinkos taršos“, – portalui teigė konservatorius.

ES taisyklių pataisoms pritarė 431 EP narys, 145 nepritarė, o 76 susilaikė. Jas dar būtina suderinti su ES Taryba, kuri jau yra patvirtinusi savo poziciją.

Kompromisinis projektas susilaukė kritikos tiek iš žaliųjų ir kairiųjų, tiek iš radikaliųjų dešiniųjų.

Pirmieji laikėsi pozicijos, jog priimtas per daug kompromisinis sprendimas, o pastarieji – kad tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimai kenkia vidutinių europiečių gyvenimui, mat gamintojai didins automobilių kainas.

„Kai pradėjome derėtis, aš maniau, kad susitarti išvis nebus įmanoma. Vienos grupės, ypač žalieji, ar kairieji, jie norėjo labai aukštų aplinkosauginių tikslų, kurie būtų nepakeliami pramonei. Mes tiesiog būtume sužlugdę šį projektą.

Dešinės grupės sakė, jog iš viso nereikia reglamento, nes tai yra papildoma našta gamintojams. Siekėme, kad galiausiai centro-kairės ir dešinės blokas nubalsuotų“, – prisimena konservatorius.

Iš Lietuvą atstovaujančių europarlamentarų, tik Suverenių tautų Europos frakcijai priklausantis Petras Gražulis balsavo prieš iniciatyvą.

Kaip skelbia EP tyrimų tarnyba, šiuo metu ES keliuose yra apie 286 mln. transporto priemonių, kasmet apie 6,5 mln. iš jų tampa taršos šaltiniu. Netinkamai tvarkant šias transporto priemones, jos gali kenkti aplinkai.

Be to, automobilių pramonė sunaudoja platų naudingųjų išteklių spektrą: 20 proc. viso plastiko, 19 proc. plieno ir 42 proc. aliuminio ES transporto sektoriuje, o taip pat daug kritinių žaliavų.

Iki 19 proc. plastiko iš susmulkintų pabaigos gyvavimo ciklo transporto priemonių perdirbama, o likusios dalys dažniausiai laidojamos arba deginamos.

Kritinės medžiagos, tokios kaip retieji žemės elementai naudojami EV varikliuose, dažnai išvis negrąžinamos.

Pagal antradienį svarstytas taisyklių pataisas, naujos transporto priemonės turėtų būti projektuojamos taip, kad būtų galima lengvai pašalinti jų dalis, siekiant jas pakeisti, perdirbti, atnaujinti ar pakartotinai panaudoti.

„Nebūtų techniškai apribojamas automobilio išardymas. Prie šito priskirčiau dar vieną priemonę – automobilių gamintojai turės dalintis visa informacija su rinkos dalyviais, kaip teisingai išardyti vieną ar kitą detalę. Mes taip padedame smulkiam verslui, šrotams (atliekų tvarkytojams, aut.), ardytojams, kas nori ateiti į tą rinką“, – projekto pliusus vardija pašnekovas.

Vertinant pagal automobilio masę, bent 85 proc. medžiagų būtų perdirbamos arba pakartotinai naudojamos, o bent 95 proc. būtų perdirbama arba atgaunama.

Europarlamentarai siūlo, kad per šešerius metus nuo naujų taisyklių įsigaliojimo bent 20 proc. automobiliuose naudojimo plastiko būtų perdirbtas. Jei rinkoje bus pakankamai perdirbto plastiko už prieinamą kainą, minėtas perdirbamų medžiagų naudojimo automobilių gamyboje tikslas per dešimtmetį turėtų didėti iki 25 proc.

P. Saudargas sako, jog šį tikslą automobilių pramonei pasiekti bus sunkiausia.

„Pavyzdžiui, dažytas plastikas, dažyti bamperiai ir visa kita. Labai sunku atskirti dažus nuo plastiko, tada kyla problemų tinkamai perdirbant. Kitas dalykas – sumaišyti plastikai. Šrotams yra sudėtinga jį išrinkti.

Be to, labai daug skirtingai žymimo plastiko dedama – automobilių gamintojai iki šiol nesuko galvos, dėjo kas buvo patogu. Bet dabar jie turės atsižvelgti į dar vieną parametrą – kad plastikas būtų perdirbamas, galėtų grįžti į grandinę“, – pokyčius paaiškina konservatorius.

EP nariai taip pat siekia, kad Europos Komisija atliktų perdirbto plieno ir aliuminio panaudojimo automobilių gamyboje galimybių studiją.

„Komisija kitais metais turės ateiti su studija ir mes iš karto rašome, kad turės būti tikslai plienui ir aliuminiui – vėliau ir visiems kitiems. Variui, molibdenui, ličiui ir t.t. Bet tai yra ateities dalykas – šiandien procentų nerašome, bet aiškiai nuvedame gaires, kad ateis su visais kitais tikslais“, – sako P. Saudargas.

Taip pat europarlamentarai siūlo išplėsti gamintojų atsakomybę, kad pastarieji per trejus metus nuo taisyklių įsigaliojimo taptų atsakingi už eksploatavimui netinkamų automobilių surinkimo ir utilizavimo kaštų padengimą.

„Tai būtų daugiau kaip privalomas fondas. Valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją, kuri valdytų pinigus, pasiekiančius valstybę. Pinigai būtų mokami į priekį už pagaminamus automobilius, gamintojai turėtų numatyti ir rezervuoti lėšas už automobilio sutvarkymą ateityje.

Kiekvienoje valstybėje turėtų veikti principas, kad pinigai seka automobilį. Ten kur jis yra sutvarkomas, ten jį turėtų pasiekti. Pavyzdžiui, jei jis pagaminamas Vokietijoje, o sutvarkomas Lietuvoje, tai turėtų per Lietuvos asociaciją pasiekti šrotus“, – paaiškina europarlamentaras.

Be to, siūloma aiškiai atskirti naudotų ir eksploatavimui netinkamų automobilių sąvokas bei uždrausti pastarųjų transporto priemonių eksportą.

Visgi P. Saudargas akcentavo, jog buvo priimta nemažai kompromisinių sprendimų. Pavyzdžiui, reglamentas bus taikomas tik bazinėms transporto priemonėms – siekiant apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) nuo perteklinių naštų.

Taip pat įvestos išimtys priekaboms, kemperiams, karinės ir specialios paskirties automobiliams, taip pat istorinės bei kultūrinės reikšmės transporto priemonėms.

Nors reglamentu siekiama įpareigoti gamintojus projektuoti dalis, taip, kad jos būtų lengvai išimamos, visgi tokias galimybes gamintojai turės užtikrinti tik tuomet, jei tai bus techniškai įmanoma.

Be to, sumažinti ir plastiko perdirbimo tikslai. Kaip minėjome, po 6 metų nuo reglamento įsigaliojimo naujuose automobiliuose bus siekiama naudoti bent 20 proc. perdirbto plastiko, o po 10 metų – iki 25 proc. plastiko.

Europos komisija iš pradžių siūlė siekti 25 proc. kartelę, tačiau Parlamentas kartelę sumažino.

Iš šio kiekio, 15 proc. turi būti plastikas iš utilizuotų automobilių, iki 50 proc. tikslų leidžiama pasiekti naudojant iki vartotojo gamyboje susidarančias atliekas.

Daug kompromisų priimta ir atsižvelgus į potencialią administracinę naštą – pavyzdžiui, išplečiant gamintojų atsakomybę, nebus privalomos sutartys tarp gamintojų ir atliekų tvarkytojų, o dokumentacijos reikalavimai bus taikomi tik eksportui, o ne pardavimui ES viduje.

Siekiant apginti savininkų teisę remontuoti naudotus automobilius, riba tarp naudoti tinkamų ir utilizuotinų automobilių bus nustatoma pagal techninius kriterijus.

„Kas vyksta Kaune“ kalbintas europarlamentaras neslepia, jog tikrai išloš automobilines atliekas perdirbantys verslai, kurie pokyčių itin laukia. Vis dėlto, atsižvelgta ir į automobilių gamintojų patiriamą konkurenciją iš Kinijos.

„Perdirbimo pramonė šio failo laukia labai stipriai. Jie mina duris, slenksčius – jiems tinka kuo didesni procentai. Mūsų (EPP frakcijos, aut.) tikslas buvo rasti balansą. Turime jausti Europos automobilių gamintojų problemas – jie patiria konkurenciją iš Kinijos“, – teigia europarlamentaras.

Beje, naujieji reikalavimai galios visiems į Europos Sąjungą importuojamiems automobiliams. Taigi, tuos pačius reikalavimus turės atitikti ir Kinijoje, Japonijoje ar kitose trečiose šalyse gaminami automobiliai.

Anot P. Saudargo, parlamentarai jau kalbėjosi su trečiųjų šalių gamintojais – šie naujoves priima kaip faktą ir tikrai nesiruošia iš ES rinkos trauktis.

Visgi kyla klausimas – ar dėl naujų reikalavimų padidėjus gamybos išlaidoms, vartotojams nebrangs automobiliai?

P. Saudargas sako, jog Europos komisijai tik pristačius reglamentą, buvo paskaičiuota, kad automobilių kaina padidėtų keliasdešimt eurų. Visgi reglamentas, dėl kurio balsavo Europos parlamentas, yra gerokai pasikeitęs, tad tikslesni duomenys paaiškės vėliau.

Antradienį plenarinio posėdžio metu buvo balsuota dėl Parlamento pozicijos – po šio žingsnio, klausimas dar bus svarstomas komitete, vėliau derybos tęsiamos trišalėje taryboje, kartu su Europos komisija ir taryba.

Anot konservatoriaus, Europos tarybos projektui pritarti galėtų kitų metų pradžioje – vertinant realistiškai, tai būtų artimiausia data. O pirmieji perdirbto plastiko panaudojimo tikslai turėtų būti pasiekti dar po šešerių metų.

Lietuvoje Europos parlamento iškeltus tikslus turėtų įgyventi Vyriausybės įgaliota institucija – veikiausiai tai būtų kokia nors asociacija, kuri skirstytų lėšas. Tiesa, prie lėšų surinkimo Lietuva pati beveik neprisidės, mat automobiliai Lietuvoje nėra gaminami, gaminamos tik kai kurios automobilių gamybai reikalingos detalės.