Prezidentas davė dvi savaites G. Paluckui apsispręsti, kaip elgtis

„Prezidentas paprašė premjero per artimiausias dvi savaites arba argumentuotai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus, arba iš esmės apsvarstyti savo tolimesnes galimybes eiti premjero pareigas“, – žurnalistams ketvirtadienį po premjero ir prezidento susitikimo sakė F. Jansonas.

Visuomenininkas Andrius Tapinas trečiadienį pranešė, kad pernai įkurta ir daugiau nei 170 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos gavusi įmonė, kurios savininke galop tapo G. Palucko brolienė, didžiąją dalį lėšų išleido įrangos pirkimui iš ministrui pirmininkui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“.

„Prezidento vertinimu, vakarykštė istorija, kuri buvo paviešinta, yra pirmoji, kuri kalba apie įvykius, padarytus jau tada, kai ponas Gintautas Paluckas yra ministras pirmininkas“, – kalbėjo F. Jansonas.

„Tai, iš esmės, daro įtaką prezidento pozicijai ir požiūriui“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, trečiadienį dėl kylančių klausimų G. Paluckas prezidento paragintas nusprendė pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

Po susitikimo su prezidentu premjeras pranešė ketinantis pasitikrinti pasitikėjimą inicijuojant Seimo nutarimą šiuo klausimu.

Tokiu būdu balsavimas dėl pasitikėjimo būtų atviras.

Dalies ankstesnių žurnalistinių tyrimų apie G. Palucką medžiagą ikiteisminiuose tyrimuose nagrinėja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

G. Paluckas aiškina teisinių pažeidimų nepadaręs, o žurnalistų keliamas versijas vadinantis prielaidomis.

„Yra praktikoje buvę (sprendžiama – BNS) per Seimo nutarimą, ar Seimas pasitiki, ar nepasitiki tam tikru politiku. Todėl tai galima lygiai taip pat realizuoti per šiek tiek paprastesnes procedūras nei interpeliacijos“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Tokiu būdu balsavimas dėl pasitikėjimo galėtų būti atviras.

Jis tvirtino svarstąs visus galimus žingsnius, bet teigė privaląs įvertint ir jų padarinius.

„Šiandien vyksta didelis politinių oponentų puolimas ir tai tikrai nėra labai paprasta ir psichologiškai pirmiausia atremti ne tik man, nors esu patyręs politikas, bet ir mano artimiesiems, verslo partneriams, kitiems susijusiems žmonėms, todėl bet koks sprendimas, kurį aš asmeniškai priimsiu, turi pasekmes. Turiu galvoje ir koalicijai, ir Vyriausybei, ir partijai. Todėl šiandien galiu pasakyti, jog vertinu visas galimybes labai rimtai, tačiau man labai svarbu partijos ir koalicijos partnerių pasitikėjimas“, – sakė socialdemokratų lyderis.

G. Paluckas teigė girdėjęs apie opozicijos planus šaukti neeilinę Seimo sesiją ir pradėti jam apkaltos procesą, todėl premjeras leido suprasti, kad pirmiausia lauks šių iniciatyvų realizavimo.

„Na, o jeigu jiems nepavyks, aš pats inicijuosiu panašaus pobūdžio Seimo nutarimo parengimą. Jau nuo Seimo priklausys, kada toks posėdis galėtų įvykti“, – tvirtino G. Paluckas.

Galimybė Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą Seime numatyta Vyriausybės įstatyme, tačiau nėra detalizuojama, nei kokia forma tai daroma, nei kiek parlamentarų turi pareikšti pasitikėjimą, nei kaip jie balsuoja.

Tuo metu Seimo statutas numato tik nepasitikėjimo paskelbimo ir interpeliacijos procedūras.

Tokias iniciatyvas turėtų pareikšti ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių – ne mažiau kaip 29 iš 141, balsuojama būtų slaptai, o nepasitikėjimas pareikštas, kai už tai balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra daugiau kaip 71.

Pasitikėjimą Seime 1999 metais tikrinosi tuometinis konservatorius premjeras Gediminas Vagnorius dėl kilusių įtampų su prezidentu Valdu Adamkumi.

Tada balsuota dėl Seimo rezoliucijos. G. Vagnoriui pasiūlius surengtas slaptas balsavimas. Jam pasitikėjimą pareiškė 77 Seimo nariai, prieš buvo 46, penki susilaikė, rasti trys sugadinti biuleteniai.